RESTLESS (SINISTER 2) *BAIGTA*

Ch20. You are mine.

Chan POV.

Jai tai tinka. Jai tai labai tinka. Turiu omenyje auditorija. Atsisukau į Felix, o šis atrodė labai patenkintas tuo, kad Gabriella jį čia pakvietė. Stumtelėjau jį su alkūne ir jis piktai atsisuko į mane.
- Ji parašė ją apie tave. - pasakiau jam į ausį.
- Nenusišnekėk. Žinau šią dainą. Ji negalėjo. - Felix nusivaipė. - išvis iš kur trauki tokias nesamones?
- Nepamiršk, kad skaičiau jos užrašų knygutę. Ji ją parašė labai labai seniai. Visos jos dainos su datomis, todėl lengva suprasti, kad tai buvo maždaug po to kai mirė jos dėdė iš Japonijos. Ji parašė ją tau. - paaiškinau. Mačiau kaip ištysta jo veidas. Nepagalvojau. Reikėjo patylėti.
- Reikės jos paklausti. Ji nemeluos man. - suprunkščiau nuo jo žodžių. Taip, žinoma. Nemeluos. Ji visa yra vienas didelis melas. Neneiksiu, kad man ne nusišikt ir kad noriu stačia galva į jį pasinerti, bet tai vistiek yra melas.
Pasibaigus šiai, susirinkusieji užsimanė kažkokios "Older". Nebuvau jos girdėjęs. Pasigailėjau, kad išvis čia užsimaniau važiuoti. Jai pradėjus dainuoti, ji nė sekundei nenuleido akių nuo manęs ir šūdas, tai sukėlė manyje jausmus, kurių šiuo metu nenorėčiau jausti. Felix pradėjo garsiai juoktis. Ir linktelėjo apačion. Šūdas. Tai mane sujaudino. Tiesa pasakius, norėjau jos čia ir dabar. Nesvarbu, kad ir visiems matant. Ji prikelia manyje žvėrį ir aš jau nebenoriu jo valdyti. Felix kumštelėjo man į koją. Atsisukus į jį, jis linktelėjo durų link. Ten stovėjo tas Gabriellos liurbis. Šaunu, pavėlavai. Asilas. Mano nuotaika kaip mat subliuško.
- Neįsijauskit, padarom penkių minutėlių pertraukėlę ir galėsime tęsti. Patarčiau iškart apgalvoti, ko reikalausit. - Gabriella pranešė per mikrofoną ir jį išjungusi patraukė tualetų link. Ją sustabdė tas jos bernužėlis ir prisitraukęs arčiau savęs, ją pabučiavo. Ne šiaip sau mua. Bet pabučiavo taip, kaip ją bučiuoti galiu tik aš. Iškart atsistojau ir norėjau sekti iš paskos, bet Felix mane sustabdė. Pakračiau galvą ir jam paleidus mano marškinius, nuskubėjau Gabriellos link. Radau ją beuždarinėjančią tualeto duris. Jai nespėjus to padaryti įsmukau į vidų ir užrakinau duris.
- Asile, dink iš čia. Maniau aiškiai pasakiau, kad nebenoriu tavęs matyti. Tiesiog atsiknisk. - nieko nesakydamas žiūrėjau į ją, kol ji baigė kalbėti.
- Nedrįsk daugiau taip elgtis. - jaučiau pyktį. Nenoriu to pripažinti, bet jaučiau pyktį pamatęs ją su juo. Nors ji ir teisi, tai nėra mano reikalas, bet jaučiau nevaldomą būtinybę jai pranešti, ką apie tai manau.
- Ką? Apie ką tu kalbi? - ji atrodė labai sutrikusi. Aš ir pats nesuprantu kas su manimi negerai.
- Daugiau nedrįsk jo taip bučiuoti, Gabriella. - priėjau arčiau jos, o ji bandydama atsitraukti, nugara atsitrenkė į sieną. Atrėmiau ranką šalia jos galvos, o ji pakėlusi galvą žiūrėjo į mane.
- Kiek dar kartų teks tau kartoti. Tai nėra tavo reikalas ir jis niekada toks nebus. - manyje virė pasitenkinimas, nes jos akys išdavė, kad ji nori to, ką galiu jai duoti. Jos kūnas įsitempęs, kvėpavimas gilus ir nepastovus, širdies ritmas sutrikęs. Galiu jį net girdėti.
- Aš vienintelis galiu tave taip bučiuoti, tave liesti. Taip. Įsimink tai, Gabriella. Tu esi mano. - pasilenkęs sušnabždėjau jai į ausį. Ji šiek tiek pasistiebė, jos lūpos beveik lietėsi su manosiomis.
- Smaginkis su Jade. Ji tikrai sugebės duoti tai, ko aš net neturiu. Neketinu būti tavo žaisliuku, Chan. - po jos žodžių sekė stumtelėjimas. Šūdas, tiksliai, Jade. Pažiūrėjau į Gabriellą ir atrakinęs duris pro jas išėjau. Nervinsiu ją tol kol ji galiausiai man viską papasakos. Žinau, kad Felix viską žino, tačiau nebūsiu tas, kuris plėšys jį tarp dviejų jam svarbių žmonių. Mano ir Gabriellos nesutarimai, neturėtų jo veikti. Šiandien ji turės su manimi pasikalbėti ir nesvarbu ar ji to nori ar ne. Atsistojau ir palikau užkandinę. Šūdas aš toks susijaudinęs. Po jos mini koncertėlio, važiuosiu jai iš paskos namo. Tikiuosi ją parveš Felix, nes prisiekiu Dievu, išmušiu tam liurbiui dantis.

Gigi POV.

Šūdas. Jaučiuosi susijaudinusi. Negaliu galvoti apie nieką kitą, kaip tik jo svorį ant savęs. Jaučiu spaudimą tarp kojų. Nebegaliu daugiau. Jei tai nutiks dar kartą, aš pasiduosiu. Neketinu eikvoti energijos tam, kas žinau, kad įvyks neišvengiamai. Gryžus prie muzikos aparato ir paėmus mikrofoną į rankas, visi pradėjo šaukti "Shameless".
- Nepamirškit. Kad tai paskutinė. Rinkitės išmintingai. - po mano žodžių niekas nepasikeitė. Jis nori žaisti? Gerai. Pažiūrėkime ar jis ištvers mano žaidimą. Viskas ėjosi puikiai, mačiau kaip Chan negali nustovėti vietoje, kaip jį viskas erzina, nes aš dainavau galvodama apie jį, bet dėmesį sutelkiau tik į Jason. Še tau. Mat aš esu jo. Kas aš? Nuosavybė? Pats laksto palei Jade sijoną. Tegu eina ir dulkina ją. Seksualinė įtampa tarp mudviejų yra per didelė, todėl nesuprantu, kodėl jis nesilaiko atstumo. Viskam pasibaigus, pakštelėjau Felix į žandą ir padėkojau, kad atvažiavo. Chan jau buvo išėjęs. Na ir gerai. Pranešiau jam, kad gryšiu su Jason. Supažindinau juos, teko jį gelbėti, kad Felix per nelyg jo neišgazdintų. Jis parvežė mane namo. Niekada nesijaučiau taip ugningai. Jason mane aistringai pabučiavo prie mano namų durų ir sėdęs į mašiną išvažiavo. Nežinau kodėl. Kodėl negaliu jo pamilti? Nejaučiu nieko jam mane bučiuojant. Kodėl? Atidariau svetainės langą, kad namai prasivėdintų, o pati sukritau ant sofos. Jason mielas ir geras, tačiau jis neatrodo subrendęs tikriems rimtiems santykiams. Tačiau Chan. Chan yra vyras. Jis moka elgtis su moterimi. Jo rankos tvirtos, raumeninga krūtinė. Jo bučiniai priverčia galvą suktis. Noriu, kad jis mane paliestų. Nebegaliu laukti. Žinau kaip blogai tai yra, bet noriu visa siela jam pasiduoti. Mano ranka nuslydo po mano džinsais ir kelnaitėmis. Išleidau tylų atodusį pradėdama stimuliuoti savo klitorių. Šūdas. Chan tai daro žymiai geriau. Jis puikiai moka dirbti pirštais. Jei sudėtume jo pirštus ir jo liežuvį, žaidžiantį su mano krūties speneliu, sužinotume kas iš tiesų yra rojus. Mano lūpos netvardė dejonių ir aimanų. Ughh, kodėl viskas taip sudėtinga.