Ch3. There is no we.

23 2 0
                                    

- Tiesa sakant, ne. Ne tavęs. Jei atvirai, tikėjausi tavęs išvengti. - pasakiau vėl sukryžiuodama rankas ties krūtine. Chan nervingai šyptelėjo ir pakratė galvą.
- To ir tikėjausi. Matau, kad po to kai nešiai kudašių, tau visai neblogai sekasi. - jis šaltas. Mane nukretė šiurpas.
- Tu nieko nežinai. - išspjovusi šiuos žodžius pradėjau greitu žingsniu eiti šaligatviu tolyn. Kuo toliau nuo jo. Net nesvarbu, kad einu ne į tą pusę.
- Nedrįsk dabar nuo manęs nueiti, Gabriella. - jis čiupo mano alkūnę ir ją suspaudė atsukdamas mane į save.
- Paleisk. - pažiūrėjau jam į akis. Jis atleido savo gniaužtus, tačiau nepaleido mano rankos. Nenorėjau, kad jis pamatytų kokia iš tiesų pažeidžiama esu.
- Mums reikia pasikalbėti. Neketinu pasitraukti, kol tai nebus įgyvendinta. - jis atrodė tvirtai, tačiau toks pat. Jis net kvepia taip pat.
- Mums nereikia nieko, Chan. Mūsų nėra. Nebuvo. Nebus. Pamiršk ir gyvenk toliau. - stipriai sukandau žandikaulį. Jiems geriau nieko nežinoti. Taip bus geriau.
- Nebus, bet buvo, Gabriella. Jei viskas dėl manęs, man reikia žinoti. Man reikia žinoti, kad tavo išvykimo priežastis buvau ar nebuvau aš. Turi man tai pasakyti. - mačiau skausmą jo akyse, kurį greit vėl pakeitė pyktis. Šūdas, jis tikrai karštas. Gigi užsikišk, kvaile.
- Ne, Chan. Ar bent jau ne vienintelė. Dabar leisk man eiti. - pasakiau, o prie manęs privažiavo automobilis. Jo langas atsidarė ir pasimatė Jason veidas.
- Gabriella, tau viskas gerai? - nesuprantu kodėl jis kišasi, net jei ir nebūtų viskas gerai, jis tikrai nesikištų į konfliktą ir nerizikuotų gauti į nosį. Ypač prieš Chan. Jis atrodo grėsmingai, jis raumeningo sudėjimo, visa galva už mane aukštesnis ir iš pažiūros tikrai vyresnis. Be to, problemos negalėtų būtų, nes žinau, kad ir koks piktas jis taps, manęs jis nepalies.
- Viskas gerai, Jason. Luktelk aš tuoj. - šuktelėjau jam ir vėl atsisukau į Chan. - Kalbomis nieko nepakeisi, Chan. Aš palikau tave, aš išvažiavau. Viskas. Tu nieko nepakeisi. Paleisk mane ir leisk man gyventi. Tu turėtum daryti tą patį, turėtum laikytis nuo manęs kuo toliau. - pasakiau. Jis atleido savo ranką, o aš nieko nelaukusi, pasitraukiau ir įsėdau į Jason automobilį. Lengviau atsikvėpiau.
- Kas jis toks? - paklausė Jason pajudėdamas iš vietos.
- Senas pažystamas. Ilga istorija. - atsidusau ir nusisukusi stebėjau skriejančius vaizdus pro langą.
- Aš turiu laiko. - atsisukau į jį, o jis plačiai šypsojosi.
- O aš neturiu noro apie tai kalbėtis. - pasakiau suirzusi.
- Gerai, jei nenori apie tai kalbėti, pagalvokime ką galime nuveikti? - jis atsikrenkštė.
- Važiuojam pavalgyti, o paskui parveši mane namo, jaučiuosi išsekusi. Žinoma, jei tu nieko prieš. - stengiausi tai pasakyti švelniai. Jis nekaltas dėl mano susierzinimo. Kaltas iš niekur atsiradęs Chan. Ką jis išvis čia veikia? Ko jam čia? Pametė kažką? Nemanau.
- Žinoma. Kur nori valgyti?
- Nežinau, tiesiog važiuok kur tau atrodo, kad maistas bus skanus. Nenoriu nieko prašmatnaus. - atsidusau. Jis palinksėjo.
Šis pasimatymas siaubingas. Kodėl išvis sutikau į jį eiti. Jis čepsi, yra netvarkingas, jo balti marškiniai primena kūdikio servetėlę, pastoviai skundžiasi ir kodėl jam atrodo, jog man bus įdomu, kaip jis vaikystėje prarijo savo auksinę žuvelę? Tai šlykštu. Ughhhh. Nekenčiu savo geros širdies.
- Buvo labai smagu, reiktų dar kadanors susitikti. - pasakė jis sustodamas prie mano namų.
- Aha, taip, žinoma. Iki, Jason. - pasakiau ir greit išlipau iš automobilio. Pabijojau, kad jis pradės lysti bučiuotis. Fek. Net šiurpas nukratė. Štai taip vyksta mano meilės reikalai. Tiesa pasakius, kartais pati suprantu, kad po Chan, kratausi visų pažinčių ir kartais pati ieškau prie ko būtų galima prikipti, kad žmogus taptų man netinkamu. Viskas keičiasi, o aš regis stoviu toje pačioje vietoje. Ketverius metus su niekuo nesimylėjau. Pirmuosius du buvau visiška Benjamin nuosavybė, gerai tik tai, kad jis niekuomet nebandė man pakenkti seksualiai. Likusius du, drovėjausi būti nuoga, po Benjamin padarytų randų. Jie šlykštūs. Kartais net negaliu žiūrėti į save veidrodyje.
Gryžusi namo, tiesiu taikiniu pasileidau vonios link. Tai žymiai geriau nei dušas. Paleidusi vandenį pripildyti voniai, nužingsniavau į virtuvę. Iš spintelės išsitraukiau raudono vyno butelį ir taurę. Man reikia išgerti. Po tokios įtemtos dienos, man reikia atsipalaiduoti.

RESTLESS (SINISTER 2) *BAIGTA*Where stories live. Discover now