RESTLESS (SINISTER 2) *BAIGTA*

Ch1. Sure.

PO 4 METŲ

Gigi POV.

Sėdėjau kavinukėje su Jason ir gurkšnojau kavą.
- Ką manai jei ummmm... Ką atsakytum jei aš na..... Man būtų labai malonu jei tu..... - jis vis bandė man kažką pasakyti, tačiau žodžiai lyg strigo jo gerklėje.
- Sakyk, Jason. Po 20 minučių turiu gryžti prie darbo. Nenoriu švaistyti laiko pokalbui, jei tu staiga užmirši kaip reikia kalbėti. - pasakiau sarkastiškai.
- Galbūt norėtum su manimi kur nors nueiti? Na žinai, prasiblaškyti. Su manimi. - jis mikčiojo, man tai pasirodė labai miela, tačiau nežinau kaip jam pasakyti, kad meilės reikalai manęs nedomina.
- Jason, tu labai mielas ir patrauklus vaikinas, tačiau aš.... - nutilau pastebėjusi ištysusį jo veidą. - tačiau aš sutinku nueiti su tavimi kavos rytoj po darbo valandų. - atsidusau ir stengiausi nusišypsoti.
- Puiku, tuomet atvyksiu tavęs šeštą. - jis plačiai išsišiepė. - Leisiu tau gryžti prie darbo. Iki rytojaus, Gigi.
- Iki, parašyk man prieš atvykdamas.- man nepatinka nežinoti.
- Būtinai. - Jason atsistojo ir dar kartą man pamojęs, išėjo pro kavinės duris. Atsidusau, metas gryžti prie darbo. Nunešiau purvinus puodelius prie nešvarių indų ir gryžau aptarnauti kitus staliukus.
.................
Gryžau namo ir numečiau savo daigtus prie durų. Nusiaviau batus ir patraukiau virtuvės link. Užkaičiau arbatinį ir į puodelį įsimečiau džiovintų erškėtrožės žiedų. Sudribau ant kėdės ir pasitryniau kaktą. Pavargau. Pagaliau ramybė. Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Galiu nebesijaudinti. Tyrimas dėl Greg buto užtruko labai ilgai. Visą laiką tvirtinau, kad jei tai padarė ne pats Benjamin, tuomet jis turėjo kažką pasiūsti. Kol detektyvai viską išsiaiškino praėjo net dveji metai. Dabar aš laisva. Gaistro metu žuvo jauna moteris ir jos vyras, todėl Benjamin buvo teisiamas ne tik už užsakytą padegimą, bet ir už du netyčinius nužudimus. Jis iš ten nebeišeis. Niekada. Kiek žinau, vaikinams sekasi puikiai. Jie skina pergalias, tvirtai žengia į priekį. Po Benjamin sulaikymo, galvojau gryšti, tačiau staiga dingus iš jų gyvenimo vėl netikėtai pasirodyti, lyg nieko niekada nebuvo, negalėjau. Jiems be manęs bus lengviau. Changbin šiuo metu tarnauja, Lee Know savo jau atitarnavo. Diekoju dievui, kad Chan ir Felix neturės tarnauti. Na dėl Felix jaudinuosi labiausiai. Kitiems viskas dar prieš akis. Kiek žinau, jie padarė pertrauką, kol visi vaikinai atliks savo pareigą šaliai. Nežinau nei kur jie, nei ką veikia. Benjamin kontroliavo viską. Jis iš manęs atėmė kai ką labai svarbaus. Jei negalėjau atleisti jam už jo elgesį su manimi ir mama, dabar negaliu jam atleisti už tai, ką jis padarė man. Pasitryniau riešą ant kurio puikavosi randas ir ne, jis ten ne dėl to kad save žalojau. Jis ten, nes Benjamin sulaužė mano riešą tą pačią akimirką, kai sužinojo mano situaciją. Na taip. Pirmieji dveji metai, gryžus į Australiją, mano gyvenime nebuvo patys lengviausi, tačiau dabar dirbu mano ir Felix mėgstamiausioje kavinėje padavėja, pasirašiau sutartį su Sony, liko dar metai. Dabar studijos atrodo kaip tolima svajonė. Vos atvykusi į oro uostą susisiekiau su universitetu, kad neketinu studijuoti ir jie gražino pinigus į tą pačią sąskaitą iš kurios jie buvo gauti, o tai yra Felix. Atsidusau. Įpyliau karšto vandens į puodelį ir jį paėmusi, patraukiau vonios link. Jau prieš darbo pabaigą, svajojau apie karštą vonią. Įėjusi į vidų, nusireguliavau vandens temperatūrą ir palikau pajungtą, kad prisipildytų vonia. Įpyliau šiek tiek vonios putų ir vonios druskos. Tiesa, dėl sutarties su Sony, nusipirkau nedidelį trijų kambarių namuką su įstiklinta terasa. Ji buvo mano svajonė, o namus įsirengiau taip, kaip visuomet norėjau. Dabar turiu viską ko norėjau. Turiu nuosavus namus, laisvę, ramybę, tačiau jaučiu kad kažko trūksta. Kažkodėl, negaliu drąsiai pasakyti, kad esu laiminga. Manau tam tiesiog reikia daugiau laiko.
Prisipildžius voniai išjungiau vandenį ir pradėjau nusirenkinėti. Apžiūrėjau save veidrodyje. Jis mane sudarkė. Turiu randus ant raktikaulio, kairio peties, klubų. Užmerkiau akis. Gabriella, viskas baigėsi. Atsidusau. Iš lėto įlipau į vonią. Mane nukretė šiurpas, vandeniui pasiglemžiant vis daugiau mano kūno. Turiu prisipažinti. Kartais jį sapnuoju. Sapnuoju kaip sėdime jo automobilyje ir tiesiog važiuojame. Sapnuoju kaip jo rankos liečia mano kūną. Sapnuoju jo bučinius. Žinau, kad tai nėra gerai. Nebejaučiu jam nieko, tačiau kiekvieną kart prabudusi po šių sapnų, prakeikiu rytą. Tik su juo jaučiausi gerai. Tik jis privertė mane pamilti. Tik jis. Papurčiau galvą. Visa tai praeityje. Nebenoriu grežiotis atgal. Chan man brangus, tačiau jis liko tik prisiminimas kažko, kas vertė mane norėti prabusti kiekvieną rytą.