Elitas (Gaila , bet nutraukta)

Pirmoji dalis

Elitas

Pirmoji dalis

-Aš noriu lėlės,-tarė skambus balsas.

Tai aš. Žmonės mane vadina lėle , nes čia neleidžiama naudoti tikrųjų vardų , tik kai jau nukeliauji pas užsakova į namus tik ,tada gali prasitarti apie savo vardą ir pavardę jei tik nori. Mano savininkas paėmė mano ranką ir nusegė apyrankę. Tai sumautas daikčiukas kurį nusega tik jis. Tik šis senas diedas gali jį nuimti ir paleisti mus. Vaikinas į kurį nedrįsau pažvelgti padavė jam pinigus. Tada jau patraukiau paskui jį į galinį kiemą kur nėra nei vienos kameros ar paparacų. Buvau pasodintą į tamsintais langais mašiną. Nebesipriešinau , jau seniai susitaikiau su tuo , jog manimi naudojasi , jog neturiu normalaus gyvenimo , nors tai buvo nevisad , kažkada turėjau brolį ir tėvus , kol vieną dieną per mane brolis nepateko į ligoninę , o tėvai nerasdami išeities mane atidavė čia. Čia kur manęs laukia mirtis. Štai dabar septintas kartas. Septintas ir paskutinis. Niekam neįdomus atsibodęs žaisliukas. Geriausiu atveju po gražinimo aš būsiu atiduota į viešnamį , o blogiausiu , blogiausiu mane nužudys. Nebijau to. Nebejaučiu noro gyventi kai nebeturiu nieko švento kai mano kūnas nebėra šventovė. Visą gyvenimą nuo tada pravaikščiojau su vieną keista tatuiruotę kuri man visad priminė brolį. Nežinau kaip jam sekasi , nežinau ar jis gyvas , bet žinau vieną visą tą laiką mes žiūrėjome į tapatį dangų.

Mašinai sustojus išlipau iš jos. Vaikinas juodais plaukais ir kiek neskustu veidu net nepažvelgė į mane. Juodukas patraukė link namo. Sekiau paskui jį. Dėvėjau labai ploną suknutę ir man buvo šaltoka. Niekas nesirūpino mūsų rūbais ar makiažu. Viskas kas jiems rūpėjo tai tie penkiasdešimt tūkstančiu už mūsų kūną dviem mėnesiams. Tai geras verslo sandoris. Bet turi trūkumu pirkėjas gauna blogas prekias. Aš esu bloga prekė. Mano nugara yra subjaurota nuo kirčių viskas kas ten yra tai tik randai. Juos gaudavau nuo iškrypusiu vaikinų. Bet mano pliusas aš jauna man tik devyniolika. Bet neturiu laisvės.

Dėjau koją į prašmatnų namą. Viduje buvo šilta ir tai man patiko. Nebejaučiau to nejaukaus šaltuko. Galiausiai juodaplaukis pažvelgė į mane.Mano veidas nebuvo niekuo išsiskiriantis , jis buvo bejausmis. Vaikinas nužvelgė mano kūną.

-Antros durys viršuje iš kairės turi dvi valandas , tada ateis mano draugai , jiems prisistatysi kaip mano mergina. Beje kaip tavo vardas?,-šaltai tarė.

-Arina,-ramiai tariau.

-Eik Arina.

Linktelėjau ir paklusniai nubėgau laiptų link. Žengusi į prašmatnų kambarį nusišypsojau. Jis toks panašus į senąjį mano kambarį. Jis... Nusiramink Airi viskas gerai čia tik kambarys. Uždariusi duris priėjau prie spintos. Joje jau buvo sudėlioti naujutėliai rūbai. Išsitraukiau juodus džinsus ir džinsinius berankovius marškinėlius. Susiradau naują apatinį trikotažą. Nuėjusi į dušą išsimaudžiau. Radau viska ko man reikėjo. Apsirengusi išsidžiovinau plaukus , bei pasidariau makiažą. Nesinori , jog mano vis dar šiek tiek pamėlias skruostas matytusi. Vakar man trenkė už tai , jog vienas už užsakovu nebenorėjo manęs dėl mano nugaros , tad gal tam vaikinui iš kart reiktu parodyt savo nugarą ir tiesiog baigti visą šį spektaklį? Paliečiau pirštų galiukais tatų kuri puikavosi ant mano kairės rankos. Tai tebuvo keli žodžiai „Only time will tell....". Li taip pat turi ją. Jau seniai , bet niekas nepastebi vieno dalyko , kad jei pasimestumėme mes padarėm , jog mano totų būtų su keturiais „." Taip jis mane atpažintų , bet deja jis manęs neieškojo.

Baigiau dažytis. Užsidėjau marškinėlius ir nusprendžiau , jog parodysiu jam tai vėliau. Nusileidau laiptais.Svetainėje ir pačiame name buvo tylu. Ir kaip po velniais man rasti tą juoduką?

-Hey juoduk kur randies?!!!

Neradus kitos išeities surikau. Nežinojau kaip dar jį pašaukti. Stiklinės durys svetainėje atsidarė iš ten išlindo juodaplaukis. Jo akys bejausmiu žvilgsniu nužiūrėjo mano kūną ir kiek ilgiau sustojo ties tatuiruote.

-Ar ne per daug taškelių?,-pasišaipė jis.,-Ir kas per velnias aplink ją?

Oh taip aplink ją yra randas. Senas diedas bandė ją išpjauti , bet nepasisekė.

-Ne ir randas,-trumpai atsakiau.

-Gerai Airina , aš Zayn , prie draugų stenkis nekalbėti , būsime čia svetainėje , tad gali palaukti čia kol jie atvažiuos duris atidarysiu aš.

Linktelėjau ir prisėdau ant sofos.Žvelgiau į sieną kaip jau buvau pripratusi. Mačiau , jog tam vaikinui buvo kažkas negerai. Jis atrodė tvardosi. Ar kažkas panašaus.

Nuobodžiavau sėdėdama svetainėje , bet tai truko neilgai po kelių akimirkų durys pradėjo leisti skambučio garsą kuris sklido per visą namą. Girdėjau kaip Zayn atidaro duris ir prie jų kyla šurmulys. Sėdėjau išsitiesusi ir laukiau kaži ko. Artėjant balsams atsistojau. Svetainės tarpduryje pasirodė keturi žmonės. Du vaikinai ir dvi merginos. Garbanius kuris atėjo vedinos tamsiaplaukė merginos kuri atrodė be galo miela. Jos kaklą puošė karinis žietonėlis. Ji karininke. Kita porelė buvo nuostabi garbanė ir vaikinas kuris pripažinsiu buvo kiek baugokas. Jo žvilgsnis buvo baisus ir smerkiamas , bet pačios jo akys jos...

-Susipažinkite čia mano mergina Airina,-tarė Zayn apkabindamas mano liemenį.

-Aš Letty.

Pirmoji prisistatė karininkė , ji švelniai mane apkabino. Jos ranka perbraukė man per nugarą ir ji susiraukusi atsitraukė nuo manęs. Vengiau jos žvilgsnio.

-Aš Harry , o ji mano mergina,-parodė kudlius į Letty.

-Aš Danielle,-prisistatė garbanė.

-Liam.

Jis ištiesė kairę ranką. Ištiesiau jam savo dešinėją. Jo žvilgsnis nukrypo prie juodo užrašo ant mano riešo. Jo žvilgsnis nuskenavo užrašą.

-Kodėl keturi taškai?,-susiraukė jis.

-Nes tai padės mane rasti,-tariau tiesą.

-Kokia tavo pavardė Airina?

-Liam ko pristojei prie jos?,-piktai tarė Zayn.

-Ššš Zayn. Kokia tavo pavardė?,-per sukastus dantis tarė jis.

Taip ir maniau , jog jo akys man matytos , tik dabar jis atrodo pasikeitęs , lyg jam neberūpėtų tai kas aš.

-Airina Payne,-tvirtai tariau.

-Kodėl tu meluoji!!!!??? Kas tau pasakė apie ją?!!,-suriko jis.

Suglumusi žengiau keletą žingsniu atgal.

-Liam nusiramink ir paaiškink kas čia vyksta,-tarė Danielle.

-Užsičiaupk!!!,-suriko jis.

-Nerėk ant jos!!!,-surikau ir aš.

-Tu sumauta kale patylėk!

-Oh dabar aš jau kalė ponaiti Payne , per tave aš patyriau pragarą , per tave aš tapau lėle t...