MINT TEA

2.2

09.18

-Sakiau, kad bus linksma!-sušuko Liam.

-Yeah.-išsišiepiau ir energingai palinksėjau.

-Nori išeiti į lauką?!-vėl šūktelėjo.

-Gerai!-atsakiau ir įsikibusi į jo ranką patraukiau išėjimo link.

Netrukus atsidūrėme vidiniame kiemelyje pastato, kuriame vyko koncertas. Nors atlikėjai buvo nežinomi, tai linksmintis visiškai netrugdė. Liam, Aliss ir Ava padėjo man prasiblaškyti ir pagaliau atsipalaiduoti. Šiuo metu Aliss ir Ava buvo tualete ar panašiai, tad mes nesukome sau galvos dėl jų.

-Esu tikras, kad tau to labai reikėjo.-nusijuokė Liam.

-Tu visiškai teisus.-linktelėjau šypteldama.

-Juk žinai, kad galime tai daryti dažniau?-Liam išsitraukė cigarečių pakelį ir įsidėjo vieną tarp dantų.

-Nenoriu jums įkyrėti.-atsidusau ir papurčiau galvą atsisakydama pasiūlytos cigaretės.

-Juk žinai, kad taip nėra.-Liam pavartė akis prisidegdamas savo tabaką.

-Santykiai yra dviems, o ne trims žmonėms. Negalit nuolat manęs gailėtis.-atsakiau.-Be to, man nėra taip liūdna, kaip atrodo.

-Na, tu nuolat sėdi savo kambaryje ir neatrodai itin geros nuotaikos.-paprieštaravo jis.

-Man tiesiog...nuobodu?-truktelėjau pečiais.-Tikėjausi, jog viskas bus kiek įdomiau.

Šyptelėjau supratusi, jog nemeluoju. Gyvenimas tikrai atrodė gan nuobodus, bet iš esmės aš tikrai neturėjau kuo skūstis. Jaučiausi pakankamai laiminga ir susitvarkiusi su savo liūdesiu dėl... Zayn.
Jau praėjo daug laiko. Pakankamai, jog jis nesivaidentų mano mintyse. Pakankamai, jog man neskaudėtų galvoti apie jį. Pakankamai, jog ir vėl galėčiau būti laiminga.

-Apie ką galvoji?-Liam užgesino cigaretę.

-Dalykus.-šyptelėjau.-Ar neturėtume surasti Aliss su Ava?-apsidairiau.

-Yeah, turėtume.-Liam pritarė man ir mes abu patraukėme atgal į pastatą prie scenos.

Parašiau joms abiems po žinutę, nes buvau tikra, jog susikalbėti per tokį triukšmą tikrai nepavyks.
Braudamiesi per minią sulaukėm nepatenkintų žvilgsnių, bet šiuo metu mums tai nerūpėjo. Dairydamiesi siekėme susirasti savo drauges, nes jos užtruko tualete gan ilgai ir aš pradėjau šiek tiek nerimauti, jog joms kažkas atsitiko.
Laimei, po kelių akimirkų bumptelėjau į šviesiaplaukę merginą, kuri nepatenkinta bandė iš čia kuo greičiau išeiti.

-Aliss!-pasakiau paimdama ją už rankos.

-Ačiū Dievui, jūs čia!-surėkė per muziką.-Mums laikas eiti!-sušuko ir čiupo mano ranką.

Visi keturi įsikibę vienas į kitą išėjome į gryną orą. Aliss atrodė ypatingai susinervinusi, o Ava paprasčiausiai pasimetusi.

-Ar kas nutiko?-Liam permetė ranką Aliss per pečius.

-Nieko ypatingo. Tiesiog važiuojam namo.-papurtė galvą.

Atsisukau į Ava, kuri tik kilstelėjo pečius parodydama, jog nežino kas atsitiko su Aliss nuotaika.
Įsikibusi į Ava parankę patraukiau link Liam automobilio, kuriuo jis turėjo parvežti mus namo. Oras buvo vėsus, lauke jau gerokai tamsu, o Aliss apie kažką įnirtingai mąstė, kas padarė šią atmosferą dar šiurpesne.
Grupelė vaikinų stovėjimo aikštelėje šūkavo pakankamai garsiai, jog atkreiptų aplinkinių dėmesį. Pajaučiau lengvą virpesį širdyje, kai vienas iš jų man priminė Zayn.
Gal kartais ir pagalvodavau apie jį. Apie tai kaip mes leisdavome laiką ir nuolat darydavau jam mūsų mėgstamiausią arbatą. Ironiška, nes šis mūsų pomėgis buvo toks stiprus, jog turėjau jo atsisakyti. Nekenčiau ir kavos, bet žiemą gerti vandenį bei vėsius gėrimus atrodė tikra beprotybė, tad netrukus teko priprasti prie kartaus skonio. Gana kvaila atsisakyti mėgstamo dalyko dėl kažkokio vaikino, bet kita vertus, arbata buvo tai, kas mus sujungė nuo pradžių. Ir vėliau, aš negalėjau to pakęsti.