2.

1.1K 60 1
                                    

09.02

Tingiai išlipau iš lovos ir atlikusi visus rytinius procesus čiupau kuprinę bei nusileidau žemyn. Greitai susitepiau sumuštinį ir eidama link mokyklos jį suvalgiau. Iš kuprinės išsitraukiau vandens buteliuką, kurį visada nešiojuosi ir išgėrusi pusę įsidėjau atgal. Šiandien oras buvo daug geresnis nei vakar. Švietė saulė ir aš galėjau vilkėti marškinėlius trumpomis rankovėmis. Įžengiau į mokyklos kiemą ir patraukiau link įėjimo. Čia draugų neturėjau. Na išskyrus vieną merginą, vardu Clara, bet su ja susitikdavau tik per kai kurias pamokas. Nebuvau labai bendraujanti, be to, daug mokiausi ir nuolat dirbdavau tėvų parduotuvėje. Pamojavau prie matematikos kabineto stovinčiai Clarai ir abi nuėjome vidun. Tikriausiai buvome draugės, nes abi stropiai mokėmės. Ir tai buvo vienintelis dalykas, kuris mus siejo. Mes nesusitikdavome po pamokų ar per pertraukas kaip eiliniai paaugliai. Mes tiesiog kartu sėdėdavome ir mūsų keliai vėliau išsiskirdavo.

-Negaliu patikėti, jog tai paskutiniai metai mokykloje.-pasakė mums atsisėdus į suolą.

-Aš taip pat.-pritariau jai.

-Ką veiksi po mokyklos?-paklausė atsiversdama sasiuvinį.

-Neįsivaizduoju.-pakilnojau pečius.-O tu?

-Aš stosiu į universitetą. O tu ne?-nustebo.

-Nežinau.-papurčiau galvą.-Tai sudėtinga.

-Oh, atleisk.-liūdnai šyptelėjo.

Kadangi pamoka prasidėjo ir į klasę įžengė mūsų mokytoja, negalėjome pratęsti pokalbio. Pamoka buvo labai nuobodi. Niekada nemėgau matematikos, bet dėl gerų pažymių privalėjau ją mokytis.
Įstoti į universitetą buvo mano svajonė, bet giliai širdyje buvau beveik tikra, jog tėvai nieku gyvu to neleis. Greičiausiai visą savo gyvenimą be atlygio turėsiu dirbti jų arbatos parduotuvėje. Dažnai mintyse skamba tėčio  žodžiai "Kam tau tas mokslas? Juk jau turi darbą.".
Metams bėgant ėmiau vis labiau suprasti, kodėl jie taip su manimi elgiasi. Kiekvieną kartą man ką nors prisidirbus, jie vis primindavo, jog esu netyčiukas sugadinęs jiems karjėras. Niekada nesuprasiu, kuo aš kalta šioje situacijoje, bet negaliu per daug skūstis savo gyvenimu.
Iš apmąstymų mane pažadino baksnojimas. Atsisukau į susiraukusią Clara.

-Pamoka pasibaigė. Eini?-paklausė.

-Oh, taip.-greitai susirinkau daiktus ir su Clara patraukėme į skirtingas puses.

Aš pasukau link literatūros klasės, o Clara velniai žino kur. Įėjusi į klasę pasisveikinau su mokytoja ir atsisėdau į savo suolą laukdama pamokos pradžios. Kartojausi einamą autorių, kol kažkas atsisėdo šalia.

-Labas.-linksmai pasakė kažkur matytas vaikinas.

-Labas?-paklausiau kreivai žvilgteldama.

-Vakar buvai linksmesnė.-pasakė ir man toptelėjo.

-Man viskas gerai, Austin.-sukikenau prisimindama vaikiną iš arbatos parduotuvės.

-Atrodo turėsime šią pamoką kartu. Ar ši vieta užimta?-paklausė.

-Ne, gali čia sėdėti.-šyptelėjau.

Pamoka praėjo linksmai. Mokytoja paskyrė mus dirbti poromis nagrinėjant kūrinį. Pasirodo, Austin yra labai protingas vaikinas ir domisi panašiais dalykais kaip aš. Pamokai pasibaigus susirinkome daiktus ir Austin mane palydėjo iki stadiono, kur man vyks treniruotė. Atsisveikinusi su juo nuėjau į persirengimo kambarius. Susiradusi savo spintelę atrakinau ją ir išsitraukiau palaikymo komandos šokėjos uniformą. Greitai persirengiau ir pasiėmusi buteliuką su vandeniu išėjau į gryną orą.

-Sveikutė!-spiegiančiu balsu pasisveikino komandos kapitonė Brianna.

-Labas.-nusišypsojau jai ir pradėjau tampytis bei apšilinėti.

Brianna buvo viena iš "populiariųjų". Niekada jos nesuprasdavau. Jos pažymiai buvo tragiški, mokykloje ją laikė tik dėl to, nes yra puiki šokėja. Ji yra miegojusi, tikriausiai, su puse dvyliktokų, o galbūt ir jausnesnių. Dažnokai neateina į pamokas, nes jos pagrindinė veikla yra vakarėliai. O kalbant visada būdavo keista žiūrėti į jos pripūstas lūpas bei priklijuotas blakstienas. Tyliai nusijuokiau iš savo minčių ir nubėgau prie visų merginų.

-Šiandien pabandysime piramidę.-suspigo Brianna.

-Ar būtina taip spiegti?-sumurmėjo šalia manęs stovėjusi blondinė ir mane tai privertė nusijuokti.-Oh, maniau, kad niekas neišgirdo.-sukikeno.

-Tai niekis, nesakysiu jai.-mirktelėjau ir pradėjome lipti į piramidę.

Kadangi svėriau nedaug, turėjau stovėti beveik pačiame viršuje. Kol lipau, apačioje stovinti Brianna savo cypiančiu balsu ragino mane lipti ir nenukristi.

-Taip, tau nedaug trūksta!-sušuko.

Pasiekusi viršūnę atsidusau ir atsargiai atsistojau šalia tos pačios blondinės. Mes laikysime dar vieną merginą, kuri bus pati viršutinė.
Mintyse padėkojau Dievui, jog Brianna nesugalvojo lipti pati, o paskyrė tą daryti tikriausiai pačią smulkiausią mūsų komandos narę.

-Puiku, pastovėkite taip, noriu nufotografuoti!-pasakė Brianna ir nubėgo atsinešti telefoną.

-Ji gal juokauja? Mes stovime tokiame aukštyje, o ji mums liepia pastovėti?-susiraukė blondinė.

Atrodo jos vardas Aliss.

-Įdomu kaip laikosi vaikinai pačioje apačioje, kurie visas mus laiko.-pasakė mergina iš viršaus.

Jos nepažinojau, nes tikriausiai ji naujokė. Netrukus Brianna grįžo su savo telefonu ir padarė gal dvidešimt nuotraukų. Visi pagaliau nulipome ir nuėjome atsigerti vandens.
Prie manęs pribėgo sportinę aprangą dėvintis Austin.

-Atrodė nuostabiai.-pasakė uždusęs.

-Ar tau kūno kultūra?-paklausiau atsigerdama.

-Yeah, dauguma vaikinų dabar sportuoja.-parodė į kitą stadiono galą.

-Tai šaunu.-linktelėjau ir išgirdau Briannos balsą, kviečiantį ateiti.-Turiu eiti, susitiksime vėliau.-atsisveikinau ir nubėgau atgal.

Pasakiusi naują pratimą Brianna vėl išsitraukė išmanųjų ir ėmė filmuoti. Dabar turėjome per visą stadioną ant rankų verstis į priekį ir pačiame gale nenukristi.
Atėjus mano eilei giliai įkvėpiau ir pradėjau. Viduryje stadiono jau kiek pavargau, bet negalėjau klausyti Briannos balso, todėl nesustojau. Vis artėjau prie vaikinų, kuriems buvo kūno kultūra. Visi stebėjo besiverčiančias komandos šokėjas ir nė neketino atitraukti akių. Pasiekusi reikiamą lininiją persiverčiau paskutinį kartą ir kiek pašokusi atsistojau ant kojų. Pavyko.

-Sveika.-pro šalį praeidamas mirktelėjo juodaplaukis.

Ką jis čia veikia?!

MINT TEAWhere stories live. Discover now