MINT TEA

7.

09.05

Visą naktį beveik nemiegojau galvodama apie tuos vyrus, kodėl jie išsigando Zayn ir kad jam nepadėkojau. Vis dar neramino mamos besikeičiančios nuotaikos ir tai, jog tėčiui kažkas negerai su sveikata.
Šiuo metu lėtai žingsniavau mokyklos link vis paspirdama kelyje pasitaikiusius akmenukus. Vos spėjus praeiti kelis namus, šalia sustojo juoda mašina. Langas prasivėrė ir pasirodė Zayn šypsena.

-Sėsk, pavešiu.-maloniai pasakė.

Apsidairiusi ar niekas nemato greitai apėjau mašiną ir įsėdau. Jis kiek viršydamas greitį patraukė mokyklos link ir automobilyje stojo nejauki tyla.

-Nepadėkojau tau vakar.-sumurmėjau kai jis sustojo prie šviesoforo.

-Tai niekis, tiesiog važiavau pro šalį.-truktelėjo pečiais.-Kelintą baigi darbą? Paimsiu tave.-trumpam atsisuko.

-Oh tai tikrai nebūtina, aš galiu pareiti.-papurčiau galvą.

-Taip kaip parėjai vakar?-nusijuokė.-Jei norėsi, galėsi eiti pėsčiomis, bet visada važiuosiu šalia.-rimtai pasakė.

-Manau tu turi svarbesnių darbų.-pavarčiau akis.

-Neturiu.-papurtė galvą.-Taigi, kada baigi darbą?-paklausė dar kartą.

-Niekada.-šyptelėjau.

-Supratau, tavo vaikinas neleidžia.-maža šypsenėlė pasirodė jo veide.

-Dešimtą.-trumpai atsakiau ir jis nusijuokė.

-Puiku, atvažiuosiu dešimtą.-linktelėjo.

-Ne, šiandien man varžybos, todėl nedirbsiu.-nusijuokiau ir jis sustojo mokyklos aikštelėje.

-Tuomet teks tave paimti iš mokyklos.-pasakė paprastai.-Sėkmės moksluose, ar kaip ten sakoma.-nusijuokė.

-Tu neisi?-paklausiau atidarydama dureles.

-Turiu kitokių reikalų.-mirktelėjo ir pamojavęs nuvažiavo tolyn.

Jo mašinai dingus iš akiračio pradėjau žingsniuoti link mokyklos įėjimo.

-Sveikutė!-puolė man į glebį Aliss.

-Labas.-nusijuokiau ją apkabindama.

-Pasiruošus varžyboms?-paklausė ji.

-Yeah. O tu?-nusišypsojau.

-Taip, pirmą kartą mano tėvai ateis pažiūrėti. Tikiuosi nesusimausiu.-papurtė galvą.

-Žinoma ne, viskas bus gerai. Mes tai darom jau trejus metus.-padrąsinau ją ir mes priėjome mano spintelę.

-Yeah, bet niekada nedarėme piramidės.-atsiduso.

-Pamatysi, mums pavyks.-mirktelėjau atsidarydama spintelę.

-Kokia tau pamoka?-paklausė pasiremdama.

-Atrodo dvi matematikos iš eilės.-susiraukiau.

-Užjaučiu.-nusijuokė.-Susitinkam valgykloj po dviejų.-pamojavo nubėgdama.

Man ji patiko. Visą laiką ji buvo labai linksma, nesistengė pritapti ir tikriausiai neapsimetinėjo tuo, kuo nėra. Esu beveik tikra, jog tokie turėtų būti tikri draugai.

Prie matematikos kabineto manęs jau laukė Clara. Mes tik pamojavome viena kitai ir nuėjome atsisėsti į savo suolą.

Abi pamokos praėjo gana greitai ir dabar aš paskubomis traukiau link valgyklos, kur jau trypčiojo Aliss.

Prisėdome prie laisvo stalo ir abi išsitraukėme salotų dėžutes. Nusijuokėme dėl sutapimo ir pradėjome valgyti. Papietavusios nuėjome pasėdėti į mokyklos kiemelį.

-Kaip tau sekasi su tavo princu?-paklausė ji.

-Nežinau. Tikriausiai mes draugai ar kažkas arčiau to.-nusijuokiau išsitraukdama vandenį.

-Matau kaip į jį žiūri.-sukikeno.

-Jis tiesiog gražus vaikinas, neslepiu to. Bet aš jo nepažįstu.-atsigėriau vandens.

-Jis turi gražių draugų.-pakilnojo antakius.

-Tikrai?-susiraukiau.-Niekada nemačiau, jog jis su kuo nors šnekėtų.

-Aš mačiau ir jie tikri saldainiukai.-nusijuokė žvilgteldama į laikrodį.-O varge, geriau einam, nes Brianna mus užmuš.

Susiraukiau ir patikrinau valandas. O ne. Dabar prasidės keturios valandos intensyvaus ruošimosi vakaro varžyboms.

Nusibraukiau prakaitą ir pasilenkiau atsigerti vandens. Praėjo tik dvi valandos, o mes nusikalę kaip niekada. Neįsivaizduoju kaip teks ištverti vakarą.

-Aš mirštu.-sumurmėjo Aliss.

-Ar ji ketina šokti su mumis? Tikiuosi ne.-susiraukiau pažvelgdama į ant suoliuko sėdinčią Brianna.

-Tikriausiai ji galvoja, jog yra viskam pasiruošusi.-pavartė akis Aliss.

Pokalbis ilgai netruko, nes dabar buvome pašaukti sustoti į piramidę. Visiems sekėsi kiek sunkiau, kadangi buvome per daug pavargę.

-Nagi, kas jums yra, lipkit viršun!-rėkė ji ant kiekvieno.

-Kodėl tau pačiai nepasportavus dvi valandas ir tada neužlipus į piramidę?-susiraukusi paklausiau.

Aplink stojo tyla ir Brianna išpūtė akis. Tikėjausi, jog ji pradės draskyti man akis ir išmes iš komandos, bet tik atsiduso.

-Pailsėkime dvidešimt minučių.-sumurmėjo ir visi išleido atsipalaidavimo garsus.

-Ačiū.-nusijuokė pro šalį einanti mergina.

Tai pakartojo beveik visi komandos nariai ir aš grįžau prie Aliss.

-Nesitikėjau to iš tavęs.-nusijuokė.

-Atvirai sakant, nežinau kaip reikės ištverti vakarą.-papurčiau galvą.

-Aš taip pat.-atsisėdo ant žolės ir vėliau atsigulė.

Pakartojau jos veiksmus ir mes žiūrėjome į dangų.

-Žinai, niekada nemaniau, jog susirasiu draugų mokykloje.-nusijuokė Aliss.

-Ką turi omeny?-pasirėmiau alkūnėmis ir šiek tiek pasikėliau nuo žemės.

-Tris metus su niekuo nebendravau. Ir tada štai, tu.-nusišypsojo.

-Aš taip pat niekada neturėjau draugų.-šyptelėjau.

-Tai keista.-nusijuokė.

-Yeah.-vėl atsiguliau ant žolės.

-Susitiksime vakare!-sušuko Aliss treniruotei pasibaigus.

-Taip, iki!-pamojavau.

Dabar skubėjau namo. Net nepersirengusi uniformos žygiavau per mokyklos kiemą, išeidama į gatvę. Prie manęs ir vėl privažiavo Zayn automobilis.

-Namo?-šyptelėjo.

-Turi nustoti mane vežioti visur.-nusijuokiau įsėdusi.

-Man pakeliui.-šyptelėjo.

-Žinau, kad meluoji.-pažiūrėjau į jį.

-Kelintą prasideda varžybos?-paklausė nukreipdamas temą.

-Šeštą.-šyptelėjau.

-Paimsiu tave.-pasakė sustodamas prie mano kiemo.

-Tau tikrai ne...-jis pertraukė mane.

-Tai ne klausimas.-papurtė galvą ir aš tik pavarčiau akis.

-Puiku.-atsidusau.-Tuomet iki.-pasakiau atsisveikindama ir išlipau iš automobilio.

Palaukiau kol jis nuvažiuos ir nubėgau namo ruoštis varžyboms.