"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-57-

- Bet kokia ji baisi... – pasišlykštėjo ja blondinas. Bent gerai, kad jam ji nepatinka.

- Ji tokia ir yra. – šyptelėjau, menkai nusijuokdama.

- Iš kur tu ją pažįsti?

- Ilga istorija. – numojau ranka eidama.

- Tu tikiuos žinai, kad mes turim laiko? – pažvelgė į mane.

- Žinau. – nusijuokiau palinksėdama. – Dabar į kairę ar į dešinę? – paklausiau vaikino, nes norėjau nueiti į tą pačią vietą, kaip ir kažkada seniai, kai mudu stebėjom miestą.

- Dešinę. – patikino mane Niall, tad aš pasukau į tą pusę ir pajaučiau, kaip jo pirštai įsiterpė tarp manųjų kairės rankos pirštų. Pasijaučiau, kiek geriau.

- Čia kaip ir visada gražu. Nesvarbu, kad dabar dar šviesu. – leptelėjau, stovėdama ir vėl žiūrėdama į miestą, kai mudu atėjom. – Tau turbūt labai įdomu, ką slepiu nuo tavęs? – pasisukau į vaikiną, kuris jau buvo įsikišęs rankas į džinsų kišenes.

- Vakar, kai ta merga pradėjo kalbėt apie kažką, ko nepagavau, tai tikrai buvo įdomu ir iki šiol įdomu viskas apie tave. Man svarbu viskas, Aza. – sušnabždėjo.

- Niall, tai didžiausia mano paslaptis gyvenime, kokia buvo ir bus turbūt. Aš galiu būt visiškai atvira su tavimi, bet man reikia žinot tuomet viską ir apie tave.

~ ~ ~ Niall pov. ~ ~ ~

- Aš noriu žinot apie tave kiekvieną suknistą detalę. – pasakiau tyliai.

- 2004 metai liepos 25 dieną man pasidarė bloga. Mane iškart išvežė į ligoninę, ten atliko krūvas tyrimų ir tėvai sužinojo, kad aš sergu. Man iškart pradėjo gydymą ir nesibaigė lankymasis pas įvairiausius daktarus, gydytojus. – klausiau atidžiai merginos pasakojimo, o ji atsisėdo ant žemės, tad prisėdau greta jos. Kodėl ji viską pasakot pradėjo nuo taip seniai?

- Ir jie nieko nepadėjo? – paklausiau.

- Iš pradžių jie galvojo, kad man viena liga, o po to kita. Tad gydė skirtingais vaistais, kurie man visiškai nepadėdavo, o kaip darė blogą įtaką mano organizmui. Taip jie mane prakankino 2 metus, tad 2006 metais spalį man dar pablogėjo ir... – ji pradėjo, tačiau nebetęsė sakinio, o sukontaktavo su mano akimis. – Ir tų pačių metų lapkričio 29 dieną, kai iškrito pirmas sniegas mane... – ji ir vėl nepabaigė. O man taip smalsu sužinot, kas tada buvo.

- Ramiai, mažute. – paėmiau ją už rankos ir sunėriau mūsų pirštus, į kuriuos pažiūrėjo ir ji. – Viskas gerai, nes tu čia dabar su manim.

- Tą dieną aš atsidūriau po ledu, Niall. – jos akys sukontaktavo su manosiomis. Ką?!

- Po ledu? Tu ką įlūžai kažkur? Vos nepaskendai? – nepagavau nieko išvis, tad apipyliau merginą su savo klausimais.

- Ne ta prasme. Aplink mano kūną buvo pilna ledo kubelių. Ten buvo taip šalta, Niall. Mano venose kraujas nebetekėjo, kvėpavimas ir širdis nustojo funkcionuoti, o kūnas tiesiog sušalo. Tu net neįsivaizduoji, kaip man baisu buvo tada, Niall. – ji tyliai sušnabždėjo. – Man tada laikas sustojo. Aš negyvenau nuo tos akimirkos, nejaučiu absoliučiai nieko.

- Kodėl turėjo tau tai padaryt? – paklausiau.

- Aš būčiau išgyvenus. Tuomet maždaug tik mėnesį būčiau pagyvenusi ir mirus, nes tada nuo mano ligos vaistai nebuvo sukurti, tad tėvai ryžosi tam. – ji, vos nekūkčiodama, visa tai man pasakojo. – Niall, aš praleidau 11 metų po suknistu ledu užšaldyta, negyvendama su kitais. Tai norėjo tau Vanessa pasakyt, nors jai labiau rūpėjo mano amžius.

- Tai tau ne 18-lika? – sutrikęs ir sumišęs viduje, lėtai paklausiau. Ką ši mergina patyrė?

- Aš gimiau 1988 metais gegužės 27 dieną, Niall. Man šiuo metu 29. – ji pradėjo tyliai verkti, o man jos pasidarė taip gaila. – Tik atrodau, kaip 18-likos, nes lede ir šalty žmonės nesensta.

Aš buvau apstulbęs nuo jos pasakytų žodžių. Jai sunku. Ji patyrė tiek daug. Šita mažutė tokia vargšė, o aš noriu ją tik guosti. Dabar aš žinau didžiausią jos paslaptį ir man baisu, kad ji gali manęs kažko paklaust apie ką aš kalbėt visiškai nenoriu.

- Tad aš nesimokiau jokioj Ispanijoj 11 metų, o buvau įkalinta lede. Tad to akcento ir neturiu. Atleisk, kad melavau tau, Niall. Aš bijojau tau tai pasakyt iškart, nes maniau, kad tu nusisuksi nuo manęs ar pagalvosi, kad esu kokia nenormali. – sumurmėjo ir nuleido akis į žemę mergina.

- Aza, paklausyk manęs. – suėmiau su savo pirštais jos smakrą ir pakėliau smakrą aukštyn.

Pagaliau ji pasakė TAI Niall! Žinau, kad žiauriai ilgai laukėt šios dalies, ane? <3

P.S. Tokia happy dėl 103 žvaigždučių (vote) ant praeitos dalytės!