- Aza? – paklausiau, bet ji neatsakė nieko, tik stovėjo pasirėmusi į sieną. – Tau viskas gerai? – pasiteiravau, kai priėjau prie jos.

- Taip. Nors nelabai. – atsakė sunkiai. – Parvežk mane namo, prašau? – sumurmėjo tyliai.

Mačiau, kad mergina prastai jautėsi, tad pakėliau ją nuo žemės ir išsinešiau iš ligoninės. Pasodinau į savo mašinos galą, o tada pats įlipau į mašiną ir važiavau namų link. Sustojau su mašina prie merginos namų ir padėjau jai išlipti.

Ji išties prastai jaučiasi, matau tai. Turbūt todėl ir bijojo tada įsileisti mane į kambarį, tad suprantu ją. Ji galvoja, kad dingsiu nuo jos ar nustosiu bendraut, bet to nebus. Ji mane apsikabino, kai aš tik uždariau mašinos dureles. Aza mane taip stipriai apsikabino ir nenorėjo paleist, tad ir aš ją apsikabinau.

- Nepalik manęs. – sumurmėjo tyliai.

- Nori, kad pabūčiau su tavim? – paklausiau ir pamačiau, kaip mergina palinksi su galva.

Merginos namų duris atidarė Rosie, bet ji neprieštaravo, kad pabūsiu su Aza, o kaip tik tikino, kad tai gera mintis. Padėjau šviesiaplaukei užlipt laiptais į viršų, tad ji tik įėjusi į kambarį atsisėdo ant lovos.

- Tau visada būna šitaip? – atsisėdau šalia jos, bet ji prisilinko arčiau manęs, ir atsirėmė į mano krūtinę.

- Dažniausiai. – atsidusdama atsakė. – Todėl ir nenorėjau, kad tu mane pamatytum tokią, kokia esu dabar, nes tai knisa. Patikėk. – pridūrė.

- Aš tavęs nepaliksiu, mažute. – pabučiavau jos pakaušį.

- Tuomet prižadėk, Niall. – paprašė.

- Pažadu. – tariau, o ji tuomet atrodė... Laiminga? Ar ji džiaugiasi dėl to?

Po to kalbėjom įvairiom temom. Apie vasarą, futbolą ir šiaip visokiom nesąmonėm, kad šiai blondinukei pakelčiau nuotaiką ir ji būtų tokia pat linksma. Man patinka ją matyt linksmą, o ne liūdną ir nusiminusią.

- Kodėl tu nevalgai mėsos, kai visi tau pataria ją valgyt? – paklausiau ją apsikabinęs.

- Niall, jau ir tu tai pradedi? Nes nesitikėjau. – sumurmėjo, padėjusi savo galvą man ant krūtinės.

- Aza, aš noriu, kad tu būtum sveika.

- Iš kur sužinojai? – pakėlusi savo šviesias akis į mane, paklausė.

- Kalbėjau su tavo gydytoja. – atsakiau.

- Aišku. – atsiduso ir palinkusi pabučiavo mano lūpas.

~ ~ ~ Azalea pov. ~ ~ ~

Man patinka, kad Niall manimi rūpinasi, tai įrodo, kad jis turi bent kažkokius jausmus ir gali jausti. O tai, kad jis su manim pasiliko ir pažadėjo manęs nepalikt, tai buvo taip netikėta, bet kartu ir žiauriai miela iš jo pusės, kad nuo tokių jo žodžių, net skraidžiau devintam dangui.

Man jis patinka, kai yra toks. Aš tai tiesiog dievinu. Niall buvimas čia dabar man velniškai padeda. Nesijaučiu tokia visiška ligonė, o atrodo jis man teikia jėgų, nors yra tik apsikabinęs mane, bet tai veikia. Tai tarytum stiprus ryšys. Ką jis sugeba man padaryt ir kaip?

- Aza? – išgirdau gan tyliai.

- Kas? – paklausiau, vėpsodama į jau įjungtą teliką.

- Nori ryt eit su manim į klubą? Žinoma, jei gerai jausiesi. – išgirdau klausimą, tad pakėliau galvą į jį.

- Niall, aš atsimenu, kuo baigėsi praeitas kartais, tad kaip tau atrodo? O jei tau įdomu, kiek laiko aš blogai jaučiuosi po vaistų leidimo, tai maždaug parą.

- Aš nuo tavęs nesitrauksiu šįkart.

- Aha, praeitą kartą irgi tai girdėjau.

- Šįkart bus kitaip. – tikino mane blondinas.

- Gerai, nueisiu, bet jei bus tas pats, tu būsi didžiausias debilas visam pasauly. - pareiškiau.

- Pažiūrėsim. – sumurmėjo su pošla šypsenėle, pažiūrėjęs į mane.

~ ~ ~ Kitą dieną ~ ~ ~

Jaučiausi kupina jėgų ir vėl pagaliau gerai. Vakar Niall išėjo vakare iš mano namų prieš mamai grįžtant, o mes su Rosie paskui šiek tiek paplepėjom apie viską, tad ji man irgi pakėlė nuotaiką. Šiandien eisiu į klubą su Niall. Pažiūrėsiu, kas bus šįkart. Galbūt jis nebus toks kaušas, kaip praeitą kartą?

- Sveiki, sveiki. Pasiilgot? – įėjo į virtuvę tėtis. Pagaliau jis grįžo iš komandiruotės po 2 savaičių.



Žodelių labai norėčiau!

P.S. Ar pasieksim 2,5K. žvaigždučių (vote)???

"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTAWhere stories live. Discover now