-Caitlyn...,- pribėgęs prie jos, už rankos nusitempė Niall iki suolo.
-Ar viskas gerai?- paklausiau.
-Viskas gerai, tik jaučiu, kad mano lūpą ištinus,- atsakė Jessie. Žvilgtelėjau į jos lūpą ir ji buvo praskilus.
-Eime iki mokytojos paprašyti, kad tave išleistu,- mirktelėjau. Tai buvo pati durnausia mintis ever, bet geriau Jessie tegul šiandien nebus mokykloje ir praleis diena kaškaip kitaip.
-Jessie-
Louis kaip sakė, taip ir padarė. Nuėjęs iki mokutojos paprašė, kad mus išleistu, ir viskas praslydo kaip pro sviestą. Jam pavyko!
-Eime,- sušnyždėjo Louis man į ausį.
Aš linktelėjau, jam duodama teigiamą atsakymą. Pasiėmusi savo kuprinę į rankas, su Louis greitai pasišalinom iš kabineto.
Niall turbūt sedėjo ir buvo nutaisęs kas-katik-įvyko veidą.
Duodų milijoną dolerių, kad jis būtent toks tada ir buvo.
-Eime iki sesutės pirmą,- atsakė. Atsiminiau savo prakirsta lūpą.
Kai man viską sutvarkė, su Louis patraukėm iš mokyklos.
-Man reik paslampinėt po miestą,- suprunkščiau.
-Išėjai iš pamokų- daryk ką nori,- Louis nutaisė juokingą miną, ir iškėlė rankas lyg sakydamas aš-to-tikrai-nežinau-tad-neklausk.
Man Louis patiko truputį daugiau, negu kaip draugas.
-Eime į miestą!-Louis užriko nesavo balsu, ir 'ale' nuskrido kaip supermmenas. Aš tik nusijuokiau. Kol jis bėgo, aš jį vijausi. Galiausiai jis sustojo, ir aš atsitrenkusi į jo kietą nugarą, parkritau. Vėl.
-Oops,- atsakė.
-Hi,- dabar aš prašnekau.
Louis nusijuokė, ir padėjo man atsikelti. Tik savo akimis nuskenavusi čia man nematytos Starbucks kavinės, pradiejau spiegti.
-Einam ten! Einam ten!- kaip maža mergaitė šokinėjau aplink Louis. Jis mane sugavo rankomis.
-Pirma nusiramink, gerai?- jis prikišo savo veidą man prie akių. Kokios buvo gražios jo melsvos akys. Nors imk ir paskęsk jose. Ir kodėl aš jų nemačiau...
-Gelai,- atsakiau. Louis dar kart nusijuokė ir paėmęs už mano rankos (kas tai mane šiek tiek nustebino), kirtus gatvę, nusivedė mane iki Starbucks.
***
-...o tada Andželika mane aptaškė raudonais dažai, ir visą likusį vakarą aš ją gaudžiau,- atsakiau Louis. Šis lengvai nusijuokė.
-Ak, jūs turėjot būti tada tokios mielos mamos akivaizdoje,- dar vis besijuokdamas atsakė Louis.
-Turbūt, bet tada aš neturėjau smegenų į tai atkreipti dėmėsį,- nusivaipiau.
-Baigiai savo 'cappucino'?- paklausė.
-Aha,- padariau 'cute face'.
-Gerai, eime,- nusišypsojo. Abu susimokėje, išėjom iš kavinės.
-Ką dabar nori paveikt?- paklausė, kelis kart pažvelgdamas į laikrodį.
-Eime pas mane?- paklausiau.
-Žinoma,- nusišypsojo. Abu patraukėm link mano namų.
Po kelių minučių, mes jau stovėjom prieš mano namų durų.
Sunkiai pradariau duris.
-Jessie, čia tu?- išgirdau mamos balsą. Fakk, ji namuose.
-Amm...taip. Dar čia turiu draugą,- geriau nemeluosiu, ir pasakysiu jai. Louis trinktelėjo man per petį su kumščių, ir pakratė galvą. Mama atėjo iš virtuvės valydamasi rankas.
-Jessie, kas nutiko??- iškart prie manęs puolė.
-Viskas gerai, turėjau šioki tokį atsitikimą, biški susižeidžiau, tad mokytoja liepė eit namo,- pamelavau.
-Gerai, vaikai, eikit į viršų. Bėja, koks berniuko vardas?- mama nusišypsojo. Jau žinau, apie ką ji pagalvojo.
-Louis,- atsakė jis. Mama teigiamai linktelėjo, ir pasišalino iš tos vietos, kur buvo. Su Louis užlipom į mano kambarį.
-O čia jauku,- pagyrė.
-Ačiū,- šyptelėjau. Nusipurčiau, nes čia buvo šaltą.
-Lou, gal gali langą uždaryt?- su pirštu parodžiau į pradarytą langą. Louis linktelėjo, ir nuėjo uždaryti. Aš atsisėdau ant savo lovos.
-Apie ką galvoji?- Louis švelniai paklausė, atsisėsdamas ant sofos. Aš tylėjau.
-Nepasakysi?- jis pakėlė mano smakrą, kad akimis galėčiau jį matyti.
-Aš...,- buvau užtildita nesuuždengta burna, bet su stipriu būčiniu.
