Niall visą savaitę nebuvo matyti mokyklos koridoriuose. Tad teko pamokose sedėti vienai, ir įprastus pasivaikščiojimus parke, irgi praleisti....vienai.
Štai ir atėjo penktadienis, ir tai man sukėlė daugiau jaudulio, negu tada, kai reikia atsiskaityti 500 žodžių pjesę prieš klasę.
Tačiau mane kankino baisus dalykas, jog Niall galėjo papulti į klaidingas lažybas. Arba Harry pajuokavo taip mane erzinant. Tačiau aš žinau, kad Harry taip nepasielgtu. Jis jugi mano kraujas, giminaitis, su kuriuo gyvenau nuo pat mažų dienų, o dabar su juo pabaigsiu mokyklą.
Kai pačia pirmą dieną nuėjom į mokyklą, dauguma sužinojo, jog mes esam pusbroliai.
Tačiau dauguma mūsų klasiokų tai perėjo į kitas mokyklas, tai persikraustė į kitus miestus ar ištiko kitos problemos. Ir po mažu tiesiog ėmė blėsti tos kalbos apie mus. Tačiau ir dabar mes stengiamės to neparodyti, nes nelabai norisi, kad apie Harry ir mane šnekėtu.
Kaip visą laiką, su Samantha susiruošiam pas ją. Mama su tėčiu jau buvo grįžę ir leido visą savaitgalį likti pas Samantha, nes jie kaškur savaitgalį mieste turės susitikti su draugais.
-Iki, mam,- pakštelėjau mamai į žandą, ir išbėgau pro duris.
-Būk atsargi!- tik tiek teišgirdau, prieš uždarant duris.
Nepraėjus nė akimirkai, jau stovėjau prie Samanthos namų durų. Stipriau pabeldusi į ažuolynes duris, už jų išvydau Samantha, su pajuodusiai paakiais, nubėgusiu tušu, ir jos rūbai kai kur buvo sukarpyti.
-Samantha, kas atsitiko??- aš greit sureagavau. Samantha tik puolė ir stipriai apsikabinusi pravirko.
Gerai, kas čia nutiko?
Samantha įleido mane į vidų, o aš pasidėjau savo kuprinę ant suoliuko. Ji be emocijų, laiptais nusitempėmane į kambarį. Sustbadė ties slenksčių ir metė kaškokia lazdelę, kuri priminė šiuolaikišką termometrą.
Aš pakėlusi jį nuo grindų, nes Sama pataikė man į pilvą, o paskiau atsitrenkęs, 'Tas termometras' nukrito ant žemės. Apsukusį jį į save, man atvipo žandikaulis ir akys buvo įšpūstos yt balionai.
Dvi raudonos juostelės. DVI RAUDONOS JUOSTELĖS!
Puoliau į paniką. Sama tha laukiasi! Negaliu patikėti. Iš pradžių galvojau, kad tai triukas, bet paskiau akys ir ausis man nemelavo.
-Vakaras-
-Tu įsitikinus?- dar kart paklausė manęs Samantha. Niall parašė, jog ateit man į vakarėlį ir atsivest Samantha. Aš atrodžiau kaip durnė. Dauguma merginu turbūt bus su trumpais sijonais, suknelėm šortais ir dar kaškuo, o aš kuo galėjau apsiresti buvo plėšyti džinsai per kelius, sportbačiai, maikutė, su užrašu "Nirvana" ir man per dideliu mėgstiniu.
Samantha iki galo susitvarkė savo makiažą, o tai ką buvo aš, užsitepiau paprastu vazelinu lūpas. Aš nemėgstu makiažo. Šioje srityje aš įdomus žmogus, bet aš tik noriu būti natūrali.
Samantha ir aš išėjom iš namų ir per kelias minutes atsiradom prie didelių namų, iš kurio jau sklido muzika.
Pabeldusios garsiau į duris, mums jas atsidarė mėlynų akių ir rudų, susivėlusiu plaukų savininkas.
Tai buvo Louisyto.
