Atsiradusi namuose, nusiėmiau batus, ir iškart nulėkiau į savo kambarį.
Riedlentę pasidėjau į spintą.
Dabar tik norėjau kašką nuveikti nežmoniško.
Pasileidau muziką per visą kambarį, ir pradėjau šokinėti, bei dainuoti išvisos širdies, jad net kaiminai išgirstu.
Muziką susiliejo su skambučiu. Pagalvojau, kad tai buvo dainos dalis, bet tik paskiau supratau, kad rai buvo skambutis į duris.
Nulipusi nuo lovos, patylinau muziką, ir laiptais nuėjau iki paradynių durų.
Atsidariusi jas, už slenksčio pamačiau Niall.
-Labas.
-Labas. Gal galiu užeit?- paklausė.
-Žinoma,- atsakiau ir įleidau jį į vidų.
-Ko reikia?- ramiai paklausiau.
-Kodėl nelikai tenai?- paklausė.
-Tau dar nelaikas tai žinoti,- atsakiau. Bandžiau valdyti, jau besimatančias ašaras, tačiau sunkiai.
Niall ištiesėbrankas, o aš jam puoliau į glėbį.
Jis pradėjo glostyti mano galvą ir raminti.
Aš per kelias sekundes nusiraminau, ir užmigau ant jo pečio.
-Niall-
Man beraminant, Jessie užmigau, aš ją paėmiau į rankas, ir nunešiau atsargiai į kambarį. Paguldžiau ją į lovą, ir pats atsiguliau šalia jos.
Dienelė buvo sunkoką. Ypač kai tavo simpatija susikivirčijo su "Draugais" ir dar aš turėjau tai stebėti.
-Po kelių valandų-
Atmerkiau akis, ir pamačiau dar miegančią Jessie. Ji atrodė mielai, kai ramiau miegą.
Mano akys pagavo, kai ji po truputį atsimerkinėjo.
Kai jos akys buvo pilnai atmerktos, ji pastebėjusi mane, šyptelėjo.
Jessie prisiartino dar labiau, ir man tai leido ją apsikabinti.
Jaučiausi dar keisčiau, negu ankščiau, kai būdavau šalia jos.
Išgirdau, kaip duris prasidaro, o paskiau ir žingsniai ant laiptų.
Aš užmerkiau akis, kad galėčiau pavaidint, jog miegu.
Kai Jessie kambario durys prasivė, galėjay pajaust, kaip įlinksta lovą.
Aš pavaidinau, jog atsimerkiau.
-Niall, ateik,- Andželika sušnabždėjo, ir aš lėtai išlipau iš lovos, palikdama Jessie miegoti.
-Kas?- paklausiau, kai nulipom į apačią.
-Šiandien vakare su Louis susitarėm, jog jis ateis pas mus ir mes kaip šeima praleisim laiką. Tai nebus vakarėlis, tiesiog noriu, kad Jessie prie jų jaustusi saugi,- atsakė Andželika.
Kai ji pasikeitė, ji nori padėti sesei.
-Gerai, aš tada būsiu, bet kada jie žadą atvykti?
-Apie 17.00 pm. Iki to dar turim daug laiko,- atsakė Andželika.
-Tik dvi valandas,- atsakiau.
-Taip, taip. Aš einu truputį apsitvarkyti, o tu eik pas Jessie.
-Gerai,- nuėjęs iki laiptų, užlipau į Jessie kambarį. Ji jau buvo atsikėlusi, ir sedėjo susigūžusi ant lovos.
Matyt jai buvo šaltą. Aš priėjau prie jos.
-Kaip išsimiegojai?- paklausiau.
-Gerai,- ji svėrėsi link manęs. Apkabinau ją.
-Kur buvai?- paklausė.
-Tavo sesė kvietė, nes šiandien kai kas atvažiuos.
-O kas?- paklausė, žiūrėdama į mane.
-Louis su draugais,- atsakiau.
Ji nieko neatsakė.
-Viskas bus gerai. Prižadu,- pabūčiavau jai į kaktą. Norėjau, kad ji išliktu rami, ir nebūtu per daug įsitempus.
Ji labiau prie manęs prisiartino, ir užmerkė akis.
