-Taip....tai tu nori pasakyti, kad....jei mane ištiks nelaimė, tu visą laiką būsi šalia?- smalsiai, bei tyliai paklausiau.
-Taip...,-jis priglaudė savo nosį prie mano kaklo ir įkvėpė.
-Hmm..skaniai kvepi..kaip vyšnia,- jis prikando lūpą, sukikenau.
-Atsiprašau, jei to paklausiu, bet....tu man kašką jauti?- paklausiau, žvelgdama į jo skaidres ir mėlynas akis.
Jis paėmė mano rankas.
-Tai yra jausmas, kurį yra sunku appasakoti. Tačiau, tai galiu pasakyti ir vienu veiksmu.
Jis artėjo vis labiau ir labiau prie manęs, kai jo lūpos tiesiog ėmė ir pačiupo manąsias.
Tai sukėlė 'drugelius' mano pilve.
Kai pritrūko oro , tiesiog pasitraukiau nuo jo.
-Niall...aš žinau, jog tu man kašką jauti, tačiau neparodom to kietiems...tiesiog laikom tai paslaptį,- atsakiau.
-Gerai,- jis sutiko. Aš kiek atsipūčiau.
-Ei, balandėliai, einam vakarieniaut!- pašaukė Andži.
* * *
Po kelių valandų, kai jau pavakarieniavom, buvo "small party". Niall užmogo ant sofos, o paskiau jo nepavyko prikelti.
-Gerai,sakykit Niall, kad liko pas jūs. Labanakt,- išgirdau Mauros (Niall mamos) balsą.
Durys užsidarė, o svetainėje atsirado mama.
-Gerai, Andželika, eik miegot, ir Jessie...Niall miegos pas tave, yada pabandyk jį nuvesti pas save,- atsakė mama.
-O tau nereikia pagalbos?- paklausiau.
-Nesijaudink. Tu geriau pasirūpink Niall,- mirktelėjo.
-Gerai, sesut, varau miegoti,- nusižiovojo Andži. Aš ją apkabinau, ir linksmu žvilgsniu, palydėjau iki laiptų. Vis dar sedėjau ant sofos, ir prisiminiau, jog čia yra Niall.
-Niall...Niall,- pradėjau tyliai žadint.
-M..m..ką?- užsimiegojęd paklausė.
-Eime pas mane,- šyptelėjo. Aš greit nusimoviau aukštakulnius, nes jai būčiau ėjus su jais, kelionė būtu ilgesnė.
Jis lėtai atsikėlė, nuo sofos, ir kai dėjo pirmą žingsnį, vos nepargriuvo. Atrodė, jog gėrė.
Aš įsikibau į jį, nes žinojau, jog jis miegos.
-Myliu tave...,- tyliai sušnabždėjo į ausį ir pakštelėjo į žandą.
Jaučiau, kaip mano skruostai kaista.
Truputį prasibudinęs, Niall užlipo į viršų pats.
-Čia mano kambaris,,- parodžiau į tamsiai rudas duris. Aš pradariau duris, bet Niall nepraėjo. Susiraukiau.
-Damoms pirmenybė,- atsakė. Aš nustebau nuo tokio jo elgesio. Įėjau į vidų, o Niall kaip šuniukas, iš paskos.
-Štai ten vonia. Gali eit persirengt,- atsakiau. Jis nuėjo į vonia, o aš nuėjau iki mažosios sesutės kambariuko. Mažoji susirgo, todėl šiandien kelis kart pas ją buvau.
Serena labai giliai miegojo, ir tai atrodė labai mielą.
Ji buvo tiesiog mano mažoji kopija.
Išgirdusi savo kambaryje prasiverenčia vonios duris, lėtais žingsniais, išėjau iš jos kambarėlio.
Atėjusi į kambarį, nuėjau tiesiai į vonią.
-Kur buvai?- išgidau Niall balsą.
-Pas savo mažają sesutę. Ji labai stipriai susirgo, tad ėjau pažiūrėti, kaip ji,- švelniai atsakiau.
-Aišku,- jis pažiūrėjo į mane savo mėlynomis akimis į mane.
Aš nuėjusi į vonia, nusirengiau suknelę, pasilikau apatinius, ir užsidėjau savo maikę. Tačiau ant žemės nukrito kita, man jau pee didelė maikė. Paėmusi į rankas, pajaučiau, jog ant mano skruostų riedėjo ašaros.
Tą maikė buvo mano brolio. Jo su mumimis nėra. Kai man buvo 13, jis žuvo avarijoje, o aš dar galvojau, kad išgyvents.
Pakabinau ją atgal, kur ir buvo. Išsivaliau dantis, ir tik tada išėjau iš vonios.
Niall sedėjo ant lovos, ir laukė manęs.
-Aš jau,- atkreipiau dėmesį.
Priėjusi , ir atsigulusi į lovą, stebėjau, kaip Niall kartojo mano žingsnius.
-Labanakt.
-Labanakt...meile,- atsakė, ir kaip užmuštas užmigo.
Aš dar kelias sekundes, stebėjau, kaip jis užmiegą, ir tada išjungusi šviesą, pati panirau į sapnų karalystę.
