Su Andželika, kartu nuėjom iki Niall namų.
Pabeldę kelis kart, duris atidarė Mrs. Horan.
-Labas rytas, Jessie,- šyptelėjo.
-Labas rytas ir tau, Andželika,- šyptelėjau sesei.
-Um...Ar Niall namuose?- paklausiau.
-Taip, tik biški reikės palaukti. Jis ten kašką tvarkosi.
Aš palinksėjau, ir po kelių akimirkų, mus įleido į vidų, nes lauke nebuvo per šilčiausią.
Andži iškart nuėjo į (turbūt) svetainę, ir atsisėdo ant sofos.
Aš nelabai skubinausi, norėjau pratemti laiką.
Kol ėjau koridoriumi lėtai, stebėjau čia sukabintas senas nuotraukas.
Juose, Niall dar toks buvo mažas.
Vienoje nuotraukoje, jis atrodė taip mielai pūsdamas žvakutes.
Matyt buvo jo gimtadienis.
Andželika jau buvo įsitaisius ang sofos ir susikoncetravus tiez telefonu.
Aš lėtai priėjau prie jos, ir atsisėdau ant sofos.
Apsižvalgiau aplinkui. Čia tikrai buvo gražu.
Mano ir Andželikos dėmesį atkreilė tai, kad kaškas pradėjo beldenti į laiptus.
Mano ausis pasiekė greitas bėgimas ir dūsimavimas.
-Mam, einu pas Jess!- sušaukė. Jis ruošėsi bėgti, tačiau jis pamatė mus.
-Amm...nuo kada jus čia?- jis artinuosi prie mūsų.
-Nuo tada, kai tu to paklausei,- atsakiau su sarkazmu. Jis pavartė akia, ur pagriebęs savo riedlentę norėjo eiti link durų, tačiau aš jį sustabdžiau.
-Niall, tavo telefonas,- padaviau jam jo meškafona. (:D)
-Ačiū,- atsakė, ir netikėtai pakštelėjo man į skruostą.
Buvau nustebintą tokio jo žingsnio.
-Kur Andželika?- paklausė Niall.
-Aš čia!- išeidinėjo iš virtuvės.
-Kur tu buvai?- paklausiau.
-Man reikalas prispyrė,- atsakė.
Aš sau dėjau facepalm'ą.
-Varom,- atsakė Niall.
-Parke-
Visi trys atėjom į parką, o ten jau buvo man gerai pažįstama grupelė.
Samantha, Louis, Harry ir Liam. Bet paskiau pamačiau Camila.
Ką ji čia veikia??
-Niall, tu jiems rašiai?- parodžiau į juos, dar mums nepriėjus rampų.
Niall susiraukė.
-Ne?
-Ačiū dievui,- atspučiau.
-O kas yra?- paklausė.
-Jie mano nemėgstamiausi žmonės,- susiraukiau.
-Aš einu pavažinėt,- atsakė Andželika, pasiimdama nuo mano galvos snapback'ą.
Man reikėjo apšilti kojas, nes prieš kelis metus turėjau traumą, būtent šioje vietoje.
Niall nuėjo iki tos grupelės. O dieve, dabar žinau kas nutiks.
-Jessie, ateik!- išgirdau seniai girdėtą Liam balsą.
Lėtais žingsniais ėjau link jų. Bet tada pamačiau ir čia stovinti Caleb.
O ne, tai jau per daug. Pasitačiusi riendlentę ant betoninio grindinio, nuvažiavau iki rampų. Visiškai nenorėjau su jais kalbėti.
Ir viena iš tų priežasčių buvo tai, jog jie man krėsdavo nesąmones.
Su Andželika kartu važinėjom, iki tol kol Niall nepašaukė manęs.
-Kas?!
-Ar ateisi?!- pradėjo zyst.
-Ught...gerai,- atsakiau. Andži palikau vieną, ir drąsiai nuėjau iki jų būrelio.
Visi atrodė tokie malonus iš veidų, tačiau man net nepavyko išpausti normalios šypsenos.
-Tau viskas gerai?- prie manęs priėjęs, paklausė Louis.
Jis padėjo ranką man ant pečio.
-Don't. Tuch. Me. Or. I. Will. Kill. You,- atsakiau. Jis atsitraukė.
-Ko tu tokia surūgus? Pasakyk, kas per problema,- pasakė Samatha.
-Kaip norėčiau tau į veidą paleist Niall riedlentę, ir problema esat jūs,- atsakiau. Pasiėmusi riedlentę į rankas, norėjau iš čia įsinešdinti, tačiau mane sustabdė Niall.
-Kur eini?- tyliai paklausė.
-Einu namo. Visiškai nenoriu trintis prie šių šudžių,- ištraukiau savo ranką iš jo delno, ir pasleidau su riedlentę namo. Man nesvarbu, kad Andželika liko ten, ji vistiek gerai sutaria su jais.
