Privalot pasileist dainą, nes gi 'One Direction';)
Azalea pov.
Išsimiegojau pagaliau šiąnakt puikiai. Iš tiesų miegojau ilgai, bet bent jau po daugiau nei savaitės pailsėjau. Vakar buvo miela, kai Niall atsigulė ant mano krūtinės, o kai šiandien ryte pabudau jis miegojo vis dar taip pat gulėdamas, tad gulėjau išsišiepus iki ausų. Mudviejų rytas buvo tobulas. Mes papusryčiavom, po to aš aprėkiau Horan, kad pas jį čia didžiulė betvarkė, o jis ginčijosi, kad ne, bet aš vis tiek laimėjau, kai virtuvėj radau jo skutimosi peiliukus ir dantų pastą.
- Viskas čia tvarkinga. – ginėsi jis, kai aš bent kažką aptvarkiau šitoj didžiulėj betvarkėj.
- O tu čia rimtai nori su manim gyvent ar tik ale jo, ale ne?
- Aza, aš nekalbu nesąmonių. Gi žinai tai ir pati. – išgirdau iš kito buto galo.
- Tada tvarkysies, nes aš tokiam šiukšlyne nežadu gyvent. – rinkdama jo drabužius, kalbėjau, nes jo rūbai buvo numesti, bet kur.
- Viskas, ko tik užsigeisi bus išpildyta šiuose namuose. – išgirdau.
- Nu, o, jei lauke užsimanysiu, sekso tipo negausiu? – paklausiau.
- Iš kur tokios mintys, Azalea? – prisistatė prie manęs Horan, kai aš ėjau su kalnu jo drabužių.
- Random kažkaip išdygo.
- Kai ką ištesėsiu, o kai ko ne... – gundančiai ištarė, o aš praėjau pro jį, nekreipdama per daugiausiai dėmesio.
- Eisiu susitikt su Kian. – pranešiau, kai sudėjau tvarkingai jo drabužius. – Noriu su juo pakalbėt. – pridūriau, kai persirengiau į drabužius, su kuriais ketinu eiti, tada baiginėjau išsišukuot savo plaukus.
- Tik žiūrėk, kad vėl išprievartaut nesugalvotų, kaip tada, kai gelbėjau tave su mūsų pirmu bučiniu. – perspėjo, o aš padėjau šepetį į vietą ir pažvelgiau per veidrodį kaip atrodau. Neprastai.
- Tu prisimeni... – nutęsiau išsišiepusi, o tada praėjau pro šviesiaplaukį į nedidelį koridoriuką.
- Nustebau tada, kai tu mane pabučiavai, nes kažkodėl galvojau, kad aš pirmas pabučiuosiu tave. – atsirėmė į durų staktą jis.
- Atleisk, kad sugrioviau tavo planus dominuot, kaip kokiam patinui. – išsišiepiau su fake smile'u, kai pažvelgiau į jį, o tada užsidėjau savo sportbačius.
- Pripratau, kad tu pas mane pantera. – paerzino mane ir vėl su savo pantera jis, nors žino, kad nemėgstu tokio manęs vadinimo. Ypač nemėgau, kai jis mane vadino turčių dukrele. Tai netiko man.
- Niall! – suzyziau.
- Kas, mažute? – nekaltai paklausė.
- Nebūk turčių sūnelis. – pašmaikštavau, bandydama nuslėpti šypseną.
- Ohhh... Tai dabar aš turčių sūnelis? – paklausė, kažkaip labai jau keistai.
- Aga, ir mano meilė. – pridūriau bei, priėjusi arčiau jo, pabučiavau lūpas atsisveikinimui.
Niall manęs niekaip nenorėjo paleist, nes itin įsijautė per mūsų bučinį, o jo rankos ant mano juosmens tik pasunkino galimybe man ištrūkti iš jo glėbio. Galiausiai atsitraukėm vienas nuo kito, kai pritrūko oro ir prigaudėm vienas kito liežuvius. Bet Horan nepatraukė savo rankų nuo manęs vis tiek, nors aš patraukiau savo rankutes nuo jo kaklo.
- Aš gi sakiau, kad galiu važiuot kartu su tavim, arba bent jau nuvežt.
- O aš sakiau ne ir nuomonės nepakeisi. – atkabinau jo rankas nuo savo liemens. – Tu su Vanessa tai kalbėjai, tad kodėl aš su Kian negaliu pakalbėt? – paklausiau ir užsidėjau savo švarkelį.
- Nes man nepatinka matyt tave su kitais. – nenorom ištarė.
- Bet tu nieko nepakeisi... – nutęsiau.
- Bent galiu tavęs atvažiuot pasiimt, gerai?
- Gerai, parašysiu kada. Galėsim tada nuvažiuot mano daiktų iš namų. – sutikau.
- Lauksiu ir neužtruk. – jis darkart pabučiavo mano lūpas, o tada aš nutraukiau bučinį ir išbėgau iš buto.
~ ~ ~ ~ ~ ~
- Turbūt netikėsi manimi, bet ten ne jo tas vaikas. Aš esu to vaiko tėvas, o Vanessa tik nori griaut tavo draugystę su Niall. Ji papirko gydytoją, kad ji sukeistų atsakymus dėl DNR. – man po šių Kian žodžių pasidarė visiškai ramu širdy. - Nežinau, kas jai negerai galvoj, bet aš ją myliu ir auginsiu tą savo vaiką, o tu gali būt rami dėl Niall, nes iš tikro jos jis net nedomina. Ji tik nori sugriaut tau gyvenimą.
Man buvo vis dar toks didelis smūgis, kai Kian visa tai pasakojo, nes dabar dar aš ir pasišlykštėjau Horan, nes jis permiegojo su ta velnio nešta boba. Kažkaip kaip buvau su juo, apie tai net negalvojau, bet dabar, kai esu be jo, pagalvojau ir apie tai. Menka paguoda, kad bent ne jis to vaiko tėvas, kurio ji laukiasi. Niall dulkinosi su Vanessa. Man net vaizduotė neleidžia to įsivaizduot... Šlykštu, o aš supratau, kad blondinas gali permiegot, su bet kokio amžiaus moterim, ir jis net neima dėl to į galvą. Tikiuos, kad dabar jis pasikeitė.
- Tu tikras? – dar paklausiau, nes privalėjau įsitikint tuo pilnai.
- Taip, aš pamokėjau gydytojai nemažai pinigų ir ji man viską papasakojo, ką primąstė Vanessa ir va čia. – išsitraukė iš kišenės kažkokį voką ir pastūmė man per stalą artyn. – Tikras atsakymas, kad Niall nėra tėvas. – pabaigė sakinį.
- Tu net neįsivaizduoji, kaip viskas vis apsiverčia aukštyn kojom. – atsidusau, kai atidariusi tą voką perskaičiau savom akim, jog atsakymas neigiamas.
Nurimau visiškai, o tada susivokiau, kad mes su Niall išvis be reikalo susipykom. Viskas per tą kalę, kuri nuolat gadina man gyvenimą. Jei ne ji, galbūt nebūčiau sužinojus, kad jis permiegojo su Vanessa, bet, jei vėliau būčiau tai sužinojus? Manau, būtų dar skaudžiau. Jau geriau ankščiau, negu vėliau. Gavau stiprų smūgį, bet aš jį myliu ir negaliu be jo.
- Svarbiausia, kad jis ne tėvas. – pakartojo Kian.
- Taip, tu teisus. – pritariau. – Tai kas toliau? Ką planuoji su Vanessa?
- Norėčiau vest ją prieš gimdymą, nes noriu, kad vaikas gimtų santuokoj. – kalbėjo jis, o aš atsigėriau savo arbatos, kai ją atnešė man padavėja kavinukėj, kurioj mes sėdėjom. – Pameni, kaip mes galvojom apie vaikus ir svaigom, kad turėsim dvynukus?
- Atsimenu. – šyptelėjau, kai prisiminiau, kaip mes kalbėdavom apie tokius dalykus.
Gaila, kad su Niall niekad apie tokius dalykus nekalbėjau ir turbūt niekad nekalbėsiu, nes jis kitoks ir visiškai nemąstantis taip toli į ateitį, manau. Na, mes bent jau mažais žingsneliais einam pirmyn, tad dabar gyvensim kaip ir kartu. Nors išties, jei ne Horan, neturėčiau, kur gyvent ir tektų likt pas tėvus, su kurių visokiom sugalvotom nesąmonėm dar neapsipratau. Man reikia laiko, kad suprasčiau, ko norėjo tėvai siekdami mane suvesti su kažkokiu vaikinu, kurio net nepažįstu.
- Arba pameni, kaip mes pabėgom į 'Green Day' koncertą?
- Viena iš geriausių paauglystės dienų. – pridūrė Kian.
- Taip. Na, dabar viskas kitaip. Galbūt nebūtų to nutikę, jei nebūtų man nutikę viso to...
- Būtų, nebūtų, koks skirtumas, nes tai jau praeitis, o tu vis tiek atrodai karštai, kaip ir prieš visus tuos metus, kai mes dar draugavom. – pripažino.
- Aha, pažiūrėsim, kaip atrodysiu po 15 metų. – nusijuokiau. – Tai kada vestuvės?
- Norėčiau, kuo greičiau, tad, manau, rugpjūčio gale ir tu tikrai būsi pakviesta.
- Aš? – nustebau ir parodžiau į save su smiliumi. – Ką aš ten veiksiu? Vanessa gi manęs nekenčia. – purkšdavau.
- Tai kviesim visą mūsų šūtvę, kad ir mes nebebendraujam. – pranešė Kian.
- Gerai, ateisiu, bet, jei mane lydės Niall. – kėliau savo sąlygas, nors kam neįsivaizduoju, nes abejoju ar Niall išvis norės eit ten. Nors gal..?
- Man jokio skirtumo. – šyptelėjo.
- Tai, kas nutiko, kai manęs..? Na, supranti. – paklausiau.
#7YearsOfOneDirection <3 Jau net 7 metukai, tad ta proga ir dar viena dalytė jau čia ^^ Tikiuos dainą pasileidot ir, panos, švęskim, nes velniop viską! ;) What Makes You Beautiful... <3
P.S. Toks didelis ačiū už 12K. žvaigždelių (vote'ų)!