Azalea pov.
Vengiau mamos visą dieną, o kai ją mačiau, net nekalbėjau, nes neturėjau didžiulio noro su ja kalbėt. Plius nebuvo apie ką, nes mes vėl pradėtume šaukt viena ant kitos. Susirašiau su Hazel, kuri labai norėjo su manim susitikt, o be to mes gi žiauriai seniai matėmės bei kalbėjom. Šiandien Niall visą dieną treniruosis, tad abejoju ar turės laiko ir noro dar kažką veikt su manim. J am reikės poilsio, o be to mes daug laiko praleidom kartu, kai buvau ligoninėj.
Išėjau iš savo namų, pasakiusi, kad išeinu, tik Rosie. Nežadu dar kažkam aiškintis, kur einu ar ką veikiu, kai esu pilnametė. Neklausysiu mamos, kai man net 29 metai. Man užteko to pragaro ir taip iš ankščiau. Kieme jau stovėjo Hazel automobilis, tad atėjau iki jo ir atsidariau dureles. Mano akis pasitiko, besitaškanti pagal dainą mašinoje, mergina, dėl ko aš jaukiausi, kai lipau į jos mašiną. Uždariau garsiau dureles, tad Hazel tik tada atkreipė į mane dėmesį, o aš nenustojau juoktis.
- Durne, aš tau sakau padusi vieną dieną. – patylino radiją mašinoje ir mudvi šiltai apsikabinome pasisveikindamos.
- Kad juokingai atrodei. – leptelėjau ir atsitraukiau nuo jos.
Užsisegiau diržą, o mergina užkūrė mašiną ir pradėjo važiuot. Dar pravažiuojant pro Niall namus, spėjau pažiūrėt į jo kiemą. Horan mašinos nebuvo. Reiškia treniruojasi mano vaikinas. Norėčiau jį pabučiuot dabar, bet mums reikia pabūt kažkiek ir atskirai. Man su Hazel, jam su savo komanda, nes žinau, kad laukia daug svarbių rungtynių, kur 'Reva' turi parodyt savo pajėgumą ir laimėt.
- Aza, ar tu klausai manęs? – pajudino mano ranką brunetė, tad kelis kartus pamirksėjau ir papurčiau galvą.
- Klausau, klausau. – sureagavau ir pažiūrėjau į ją.
- Dieve, nesakyk, kad vėl apie tą asilą galvoji? – paklausė, žiūrėdama į kelią.
- Jis ne asilas. – pasakiau pro sukąstus dantis.
- Ramiau! O tu nepavargsti apie jį nuolat galvot?
- Gerai, gerai šiandien apie jį negalvosiu! – pasidaviau.
- Va, dabar my friend! – taškėsi pagal dainą Hazel.
- Mes kur važiuojam?
- Patūsint! – sucypė.
- Aš gi negeriu.
- O tai tau būtinai gert reikia? – pažiūrėjo su pokerface'u į mane. – Mes galim ir šiaip smagiai pasėdėt, pabūt, o dar supažinsiu su tais, kurių nepažįsti. Galbūt, kai kuriuos prisiminsi, nes jie iš mūsų vidurinės.
- Aš beveik jų neprisimenu. – pasakiau merginai.
- Prisiminsi. – patikino mane. – Jie dabar tokie sexy ir bele kokie hot'ai, patikėk manim.
- Kabink. – pažiūrėjau į ją su pošla šypsena.
- Lekiu! – surėkė sarkastiškai. – Kad jie kaušai, bet karšti kaušai. – svaigo dėl jų Hazel.
- Jėzau... Tai tu apsispręsk, kokie jie. – juokiausi, o ji parkavo automobilį prie kitų.
Mudvi išlipom, o ji, užrakinusi savo automobilį, pradėjo mane iškart temtis į kažkokį pastatą, tad tipenau jai iš paskos. Mūsų apsauga, net netikrino, nes kiek supratau Hazel pažinojo apsauginius, nes persimetė keliais žodžiais su jais ir mus iškart praleido. Jokia muzika nepasitiko mano ausų, tad nepagavau, kur mes čia atvažiavom. Žmonės sėdėjo grupelėm, o jų buvo įvairaus amžiaus. Tiek jaunimo, tiek ir šiek tiek vyresnių maždaug mano tikro amžiaus.
Hazel jau iš tolo pamojavo kažkokiems žmonėms prie vieno iš staliukų, o jie jai mojavo atgal ir pradėjo rėkt kažką, bet aš neįsiklausiau, ką rėkė, nes mano akys sukontaktavo su vienu iš vaikinų. Jis įdėmiai žiūrėjo į mane, tad aš, eidama link jo, nužiūrinėjau ir jį. Jis turėjo kažkokią tatuiruotę ant savo dešinės rankos dilbio. Jo plaukai buvo tamsūs bei turėjo neskustą barzdą. Rudaplaukė iškart mane visiems pristatė, o tada aš atsisėdau kiek toliau nuo to vaikino, bet jo žvilgsnis vis atklysdavo iki manęs.
Mūsų akys per tą vakarą susitiko daugybę kartų, o apie 9PM pagaliau buvo paleista muzika, nors iki šiol nesuprantu, kas čia per vieta. Vėliau reikės paklaust Hazel. Ji gi turėtų žinot. Dauguma išėjo pasiimt gėrimų ar parūkyt, tad ne daug žmonių liko prie šio staliuko. Išties, nesijaučiau čia būdama nejaukiai. Su šiais žmonėm tikrai galima rast apie ką pakalbėt įvairiom temom.
- Tu išties simpatiška. – pasakė tas vaikinas ir atsigėrė savo alaus. – Beje, aš Eden.
- Azalea, bet man patinka, kai mane vadina tiesiog Aza. – prisistačiau ir atsisėdau arčiau to vaikino, nes, per grojančią muziką, sunku ir susišnekėt.
- Pirmąkart tave čia matau.
- Taip, Hazel mane čia šįvakar atsitempė.
- Jūs draugės? – paklausė vaikinas.
- Senos draugės.
- Bet tu neatrodai senai. – mirktelėjo man šis juodaplaukis. – Tu geri ką nors?
- Šįkart ne. – papurčiau galvą į šalis. – Man po praeito karto užtenka. – šyptelėjau jam.
- Koma buvo? Padauginai?
- Daug ir ilgai pasakot, o manau tai ne itin įdomu. O tu dažnai čia būni?
- Kartais, kai John atsitempia, o be to jam patinka Hazel. Tik nesakyk jai nieko, nes jis pats pasakyt jai tai nori.
- Ouu... Aišku, kad tylėsiu. O ji man nuolat verkšlena, kad vieniša sėdi. – leptelėjau, o Eden nusijuokė.
- Spėju, greit nebebus. – ištarė ir vėl atsigėrė, o prie mūsų sugrįžo ir Hazel parūkiusi, kuri keistai pažiūrėjo į mane, o aš jai menkai truktelėjau pečiais.
Eden mane įkalbino eit bent pašokt, kadangi negeriu, tad sutikau, o kiti pradėjo švilpt mums nueinant, dėl ko mudu pradėjom nusijuokėm. Šokančių žmonių nebuvo daug, tad tik kelios poros ir judėjo muzikos rimtu. Jo rankos atsirado ant mano liemens, o maniškės lėtai užsikabino ant jo kaklo, tad gavau pastabą, kad nebijočiau jo. Po kelių mūsų šokių pamačiau Hazel, kurią atsitempė kažkoks vaikinas. Ji buvo kažkokia keista, turbūt todėl, kad prigėrė.
- Aš tau sakiau, kad greit vieniša ji nebus. – Eden parodė į Hazel su tuo vaikinu. Reiškia tas vaikinas yra John.
- Neklydai. – šyptelėjau.
- Aš niekad neklystu, Aza. – mirktelėjo. – Manau, Hazel bus užimta iki ryto, tad tave galiu parvežt namo, jei nori?
- Norėčiau. – šyptelėjau. – Manau, šiandienai šokių užtenka.
Jis nepanašus į tokį vaikiną, kuris galėtų mane išprievartaut, o be to jį daug kas pažįsta, net pati Hazel. O šiaip jis draugiškas ir išties karštas. Jis visiškai kitoks nei Niall. Ir kodėl aš jį prisiminiau, kai sakiau, kad šiandien negalvosiu apie jį?
- Tuoj, aš tik atsisveikinsiu su kitais. – pasakė, kai jis, apsikabinęs viena ranka mano liemenį, nusivedė link to staliuko, kur mes sėdėjom prieš tai.
Mes išėjom iš čia, o aš aiktelėjau, kai pamačiau, kokią mašiną jis vairuoja, nes mano akis pasitiko naujutėlis 'Lamborghini'. Okey... Eden man atidarė mašinos priekines dureles, tad aš įlipau į automobilį ir mandagiai padėkojau. Jis apėjo automobilį ir įlipęs užkūrė variklį, kol aš užsisegiau diržą. Turbūt patogiau dar gyvenime nebuvau sėdėjus. Pasakiau juodaplaukiui savo namų adresą, o jis pajuokavo, kad dabar žinos, kur manęs atvažiuot pasiimt. Žinoma, jei bus kitų kartų.
Sutrikau, kai jo delnas lėtai atsidūrė ant mano kelio, o manimi nubėgo kažkokie šiurpuliukai, kurių ankščiau nebuvau jautusi, tad buvo keista. Jo delnas karštas, turbūt ir jis pats toks visas. Stengiausi nekreipti dėmesio į jo delną ant savo kojos, o toliau klausyt, ką jis pasakojo. Mes tikrai greitai atvažiavom iki mano namų. Man buvo netikėta, kai jis išlipęs atidarė man dureles ir net padėjo išlipt. Čia tai džentelmenas.
- Gal galiu gaut tavo telefono numerį? – maloniai paprašė Eden.
- Ne, tu nenori. – išgirdau iki kūno gilumų žinomą balsą.
Nium, ir kaip..?
P.S. Siunčiu didžiulį hug'ą kiekvienai iš jūsų dėl 50K. peržiūrų! <3 WoW tiesiog :3