Azalea pov.
Po paskutinio mano ir Niall apsipykimo jo nemačiau ir net negirdėjau. Dingo kažkur arba vėl tratina, kokią kalę. Apie kokius santykius aš su juo dar galvoju? Nesuprantu, kokio velnio jam užpykt ant manęs? Aš užpykau, nes jis ant manęs rėkė dėl nieko. Jis nesirodo ir nerašo. „OK". Knisa jis mane, o daugiau nieko gero nedaro. Aš irgi turiu savo principų.
Šis rytas jau buvo iškart sugadintas, nes turiu važiuot susileist vaistų. Paknaisiau savo pusryčius, o apetito visiškai nėra. O dėl ko, nesuprasi... Paprašiau mamos, kad ji mane nuvežtų į ligoninę, tad ji nusiuntė tėtį į savo saloną, o mane nuveš. Susiruošiau ir su mama išvažiavom.
Ir kokio velnio man reikėjo kelt tą ragelį? Dabar mane galėtų nuvežt Niall ir man nereiktų klausyt mamos nesąmonių. Turėjau mintį pati jam paskambint, bet jos atsikračiau, nes tai būtų kvaila. Nors norėčiau, kad jis būtų šalia manęs... Man su juo iškęst vaistų poveikį žymiai lengviau, nes tuomet pamirštu apie tai ir galvoju tik apie jį. Jo tobulą šypseną, lūpas, plaukus... Užsisvajojau, kad net mama mane pajudino mašinoje, kad išlipčiau.
Išlipau iš automobilio ir ėjau greta mamos. Mudvi įėjom į pastatą ir pasukom į reikiamą aukštą bei kabinetą. Viską čia jau mintinai žinau. Žmonių čia buvo daug, o aš dūsavau, sėdėdama ir laukdama savo eilės. Patikrinau savo telefoną, tačiau jokių gautų žinučių ar praleistų skambučių nebuvo. Mane galiausiai pakvietė ir viskas vyko įprastine vaga. Iš pradžių, mane apklausė, po to suleido vaistus ir liepė ateit vėl po dviejų savaičių. Dar pasakė, kad man gerėja, nors tai girdžiu jau 2 mėnesį nuo tos dienos, kai sugrįžau į gyvenimą iš po ledo.
Grįžau su mama namo, visa pavargusi ir prastai besijaučianti, tad atsiguliau į savo lovą. Man buvo beprotiškai šalta, tad krėtė šaltis, nors dabar jau vos ne liepos galas ir tikrai oro temperatūra nėra šalta. Man bloga. Jaučiuosi ir vėl baisiai, o jokios paguodos tame nematau, nebent tik ta frazė, kad man 'gerėja'. Bet, jei man tikrai gerėtų, ar neturėčiau jaustis geriau po vaistų injekcijų?
Man tik įdomu, ką šiuo metu veikia Niall? Ar jis galvoja apie mane? Galbūt mūsų santykiai tik tiek ir tebesitęsė? Aš greičiausiai iš jo tikėjausi per daug, kai jis nieko rimto su merginom neturi, bet aš tikėjau, kad tai gali pasikeisti dėl manęs, jei jis nori manęs. Turbūt eilinį sykį klydau... Aš jo nebesuprantu.
~ ~ ~ Niall pov. ~ ~ ~
Aza'i nerašiau. Neturėjau ūpo tam, kai ji lindo ten, kur jai nereikia. Tegu žino, kad aš moku pykt, o ne vien seilę dėl jos varvint ir, kaip koks šuniukas, lakstyt iš paskos vos tik ji kažko užsimanys. Turiu savo laisvalaikį ir draugus, kurie irgi mane matyt nori, o ne vien prirakintą prie mergos. Tad vakar nieko ir nedariau dėl jos.
Mūsų treniruotė vyko įprastai tik, kad šiandien smūgiavom baudinius ir praktikavomės tam. Man, kaip puolėjui, tokie dalykai buvo juokingi ir žiauriai lengvi. O Zayn nenuskilo taip, kaip man, nes jis turėjo atidirbinėt už praleistą treniruotę Prancūzijoj, kai dingo kažkur su Gigi. Tad dabar ponaitis apibėginėjo ratus, darė apšilimą ir normalią mankštą.
Stengiausi, kuo mažiau galvot apie tą blondinukę, bet vaizdai ar kažkas vis primindavo ją. Pavyzdžiui, dabar prisiminiau, kaip dariau Paryžiuje atsispaudimus su jos bučiniais. Prisimenu, kaip ji bandė pakelt man nuotaiką, kai su komanda pralaimėjau, tad ji man sakė, kad aš geriausias žaidėjas, nors, spėju, ji geresnių turbūt ir nemačiusi. Mane knisa, kad vis ji mano galvoj. Jaučiuosi priklausomas, kas man nepatinka.
Persirengiau, atsisveikinau su visais ir išvariau iš stadiono, kai užgazavau su savo mašina. Užsirūkiau cigaretę, o man dar pamojavo kažkokia juodaplaukė prie šviesoforo, tačiau stengiausi į tai nekreipt per daugiausiai dėmesio. Grįžau namo. Pastačiau mašiną ir, išlipęs iš jos, pasiėmiau savo tašė, tačiau išgirdau kažką niūniuojant. Pakėliau galvą ir pažvelgiau į merginos namų pusę.
Pamačiau ją, stovinčią prie lango ir niūniuojančią. Ji atrodė tokia graži, kai į ją švietė saulutė, o jos plaukų spalva buvo dar kitokia, kai juos apšvietė. Ji atrodė nusiminusi ir liūdna. Ar tai viskas per mane? Gal aš per daug karščiavausi dėl tokio šūdo? Ji gi nieko nesužinojo, tad... Išsitraukiau telefoną iš džinsų kišenės ir maigiau merginai žinutę.
N: Atrodai nuliūdusi : ( Ar kažkas nutiko? - išsiunčiau ir vėl pažvelgiau į jos langą.
Pastebėjau, kad mergina nuėjo nuo lango. Greičiausiai išgirdo mano sms, tad nuėjo pasiimt telefono. Po kelių sekundžių ji ir vėl stovėjo ten pat, bet dar pažvelgė žemyn, tad aš jai nusišypsojau, kai ji pamatė mane.
A: Tokia ir esu : / Nieko – perskaičiau ir pažvelgiau vėl į ją, o ji truktelėjo pečiais.
N: Yra kažkas... Tik tu nesakai – išsiunčiau ir pažiūrėjau į viršų.
A: Nieko nėra, Niall.
N: Tu parašei kreipinį + padėjai tašką gale, tad tikrai kažkas yra : / Tik kas?
A: Ne tavo bėdos
N: Mano, nes tu vis dar esi mano, taip?
A: Gal...
N: Ar man ateiti pas tave? – išsiunčiau ir pažvelgiau į jos langą, kuriame jos jau nebuvo.
N: Ar tyla reiškia taip? – vėl išsiunčiau. Aš ją užknisiu žinutėm, jei ji man neatrašys.
A: Man čia bloga, o tu mane užknisi su savo žinutėm o_o
N: Buvai pas gydytoją? Kodėl nieko nesakei seniau?
A: ...
N: Aš ateisiu, o tu į viską atsakysi ; ) – išsiunčiau.
A: Koks skirtumas... – atrašė, o aš nuėjau iki savo namų.
N: Didelis, nes su manimi tu jautiesi geriau xxx – sumaigiau, o tada, įėjęs vidun, palikau savo tašę ir vėl išėjau laukan.
A: Ha, gerą skėlei xd
N: Tai man neateit??? : /
A: Aš dar ilgai turėsiu laukt tavęs, kai esu tokia ligonė?
N: Tu nesi ligonė, patikėk manim xxx – eidamas link jos namų, parašiau.
N: Ligonės nesmauko ir nečiulpia <3 – pridūriau.
A: Niall!
N: Kas? – parašiau nekaltai.
A: Tu esi mano gyvenimo trauma <3
N: Aww <3 – išsiunčiau ir ėjau jos namų durų link.
Jau norėjau užskambint į duris, kaip jos prasivėrė, o mane pasitiko Aza, menkai šypteldama. Įėjau vidun ir uždariau duris, o mane šviesiaplaukė iškart stipriai apsikabino. Ji manęs pasiilgo, aš jos irgi. Atsitraukiau nuo jos. Nusiaviau batus, o po to pasisveikinau su Rosie ir sekiau paskui savo merginą laiptais viršun. Ji lipdama susvyravo, tad aš apsikabinau ją per liemenį su viena ranka.
- Atrodai prastai, mažute. – tariau, kai mudu įėjom į jos kambarį, ir atsiguliau prie šviesiaplaukės.
- Jie sako, kad man gerėja, bet, jei man gerėtų, nesijausčiau taip prastai, tiesa? – pažvelgė į mane.
- Aza, tai tik para. Ryt tu vėl jausiesi gerai. – mėginau kažkaip paguost ją, nors ir to daryt nemoku ir nesu pratęs. Prisitraukiau ją į savo glėbį, o ji mane apsikabino savo smulkiom rankutėm.
- Tikrai? – pažvelgė į mane.
- Juk tu tiki manim, taip?
- Labiausiai iš visų. – pabučiavo mano lūpas atsargiai Azalea.
Ar ji galvoja, kad aš ant jos pykstu dar? Kiek suprantu ji ant manęs nebe, nes būtų net neatrašiusi.
- Nepykstu ant tavęs. Nesu pratęs, kad kažkas liečia mano daiktus. Tu man esi svarbesnė, nei suknistas skambutis, Aza.
- Myliu tave, Niall. – prisiglaudė dar arčiau manęs mergina. Pirmąkart tai išgirdau iš jos...
Aš labai laukiu (tikliau, kaip išprotėjus) 7K. žvaigždučių (vote'ų) <3 Tai tiek daug ir nesitiki visiškai o_o Tikiuos man nesivaidena tas skaičius xd Myl <3