Azalea pov.
Viskas baigėsi tuo, kad Niall netgi išsizyzė lydėt mane iki gydytojos durų, kas mane erzino. Nenoriu, kad jis sužinotų dabar kažką apie mane, kai mes jau tiek bendraujam. Bijau, kad viską jis sužinojęs tiesiog dings ir nustos bendraut su manimi.
- Azalea Thomson. – pakvietė mane seselė, nuskaičiusi mano vardą ir pavardę nuo lapo.
Vaikinas keistai į mane pašnairavo, o dėl ko nepagavau. Jis turbūt pirmąkart išgirdo mano pavardę. Aš tik atsidusau ir pakilau nuo kėdės, ant kurios sėdėjau laukiamajam. Nužingsniavau iki gydytojos kabineto ir kaip visad ji vis tą patį man sakė, kaip, pavyzdžiui, kad turiu valgyt mėsos, ko aš tikrai nedarysiu.
Tąkart, kai Niall mane įtikino paraugt jo to kebabo, tik paragavau ir tikrai nežadu valgyt mėsos, kad ir kaip to reiktų ir visi man kištų. Jiems nepavyks manęs įtikinti. Nuėjau į greta esantį kabinetą, toje pačioje patalpoje ir man suleido vaistų, kurie pradės veikt maždaug po 15 minučių.
Vėl ši diena bus sugadinta, nes jausiuosi ir vėl tragiškai blogai, silpnai ir atrodysiu baisiai. Žinoma, dar Horan mane pamatys tokią, tad spėju išsigąs ir pabėgs. Ir kokio velnio sutikau, kad jis mane vežtų? Gi galėjau paprašyt mamos...
Gydytoja man liepė ateit po 2 savaičių, nes nori pradėt mažint vaistų kiekį. Jau kažkur 2 mėnesius man daro šitas injekcijas. Man tik įdomu, ar jos bent kiek padeda? Ar jas daro tik dėl vaizdo? Kai pabudau po 11 metų, man leido vaistus, kas 4 dienas kažkur, po to kas savaitę, tad jau pradės leist, kas 2 savaites, ir taip toliau...
Išėjau iš gydytojos kabineto ir pajaučiau vaistų poveikį, kuris šįkart buvo kažkoks keistesnis nei visada. Uždariau duris ir iškart pasirėmiau į sieną su ranka. Mane Niall pamatys pirmąkart tokią ir aš bijau, ką jis pagalvos. Aš bijau visko, kas susiję su juo...
- Aza? – paklausė Horan ir, pakilęs nuo kėdės, priėjo prie manęs. – Tau viskas gerai?
- Taip. Nors nelabai. – atsidusau. – Parvežk mane namo, prašau? – sumurmėjau tyliau, nes man darėsi silpna.
Tik pajutau, kaip savo kojomis nestoviu ant žemės, nes pasirodo blondinas mane nešėsi iš ligoninės. Jis – tobulas vaikinas būtų.
~ ~ ~ Niall pov. ~ ~ ~
Kol Aza'i ten kažką darė ar leido vaistus iš kabineto išėjo gydytoja, kuri paklausė ar yra čia Azalea'os Thomson artimųjų, tad pasisakiau, kad esu jos labai geras draugas. Gydytoja atrodė susikrimtusi ir susimąsčiusi. Ar tai dėl Aza'os?
- Ji privalo valgyt viską. Tad turiu omeny mėsą. – prakalbo gydytoja.
- Bet ji gi vegetarė. – priminiau.
- Ji man taip pat tai nuolat sako, bet jei reikia įvairių maisto medžiagų, kurių ji nevalgo. Pamėgink, ją įkalbėt. Galbūt ji tavęs paklausys. – tęsė moteris, o aš linktelėjau.
- Pažiūrėsiu.
- Be to jai gerėja.
Po šių gydytojos žodžių jaučiausi ramesnis. Ačiū dievui, kad mano mažutei gerėja. Norėjau gydytojos dar daug dalykų paklaust dėl Aza'os, bet ji įlėkė atgal į kabinetą. Matyt, turi dar daug darbo. Norėčiau, kad šviesiaplaukė paatvirautų man ir papasakotų viską. Man nerūpi, kad ji sirgo, man svarbu, kad galėčiau būti su ja ir toliau.
Po kelių minučių išėjo Azalea, kuri atrodė silpna, ir tikrai prastai atrodė. Dabar suvokiu, kodėl ji po daktarų nenorėjo manęs įsileist į savo kambarį. Vargšė mano mažutė. Noriu ją paguost ir padėt jai tai ištvert.
- Aza? – paklausiau, bet ji neatsakė nieko, tik stovėjo pasirėmusi į sieną. – Tau viskas gerai? – pasiteiravau, kai priėjau prie jos.
- Taip. Nors nelabai. – atsakė sunkiai. – Parvežk mane namo, prašau? – sumurmėjo tyliai.
Mačiau, kad mergina prastai jautėsi, tad pakėliau ją nuo žemės ir išsinešiau iš ligoninės. Pasodinau į savo mašinos galą, o tada pats įlipau į mašiną ir važiavau namų link. Sustojau su mašina prie merginos namų ir padėjau jai išlipti.
Ji išties prastai jaučiasi, matau tai. Turbūt todėl ir bijojo tada įsileisti mane į kambarį, tad suprantu ją. Ji galvoja, kad dingsiu nuo jos ar nustosiu bendraut, bet to nebus. Ji mane apsikabino, kai aš tik uždariau mašinos dureles. Aza mane taip stipriai apsikabino ir nenorėjo paleist, tad ir aš ją apsikabinau.
- Nepalik manęs. – sumurmėjo tyliai.
- Nori, kad pabūčiau su tavim? – paklausiau ir pamačiau, kaip mergina palinksi su galva.
Merginos namų duris atidarė Rosie, bet ji neprieštaravo, kad pabūsiu su Aza, o kaip tik tikino, kad tai gera mintis. Padėjau šviesiaplaukei užlipt laiptais į viršų, tad ji tik įėjusi į kambarį atsisėdo ant lovos.
- Tau visada būna šitaip? – atsisėdau šalia jos, bet ji prisilinko arčiau manęs, ir atsirėmė į mano krūtinę.
- Dažniausiai. – atsidusdama atsakė. – Todėl ir nenorėjau, kad tu mane pamatytum tokią, kokia esu dabar, nes tai knisa. Patikėk. – pridūrė.
- Aš tavęs nepaliksiu, mažute. – pabučiavau jos pakaušį.
- Tuomet prižadėk, Niall. – paprašė.
- Pažadu. – tariau, o ji tuomet atrodė... Laiminga? Ar ji džiaugiasi dėl to?
Po to kalbėjom įvairiom temom. Apie vasarą, futbolą ir šiaip visokiom nesąmonėm, kad šiai blondinukei pakelčiau nuotaiką ir ji būtų tokia pat linksma. Man patinka ją matyt linksmą, o ne liūdną ir nusiminusią.
- Kodėl tu nevalgai mėsos, kai visi tau pataria ją valgyt? – paklausiau ją apsikabinęs.
- Niall, jau ir tu tai pradedi? Nes nesitikėjau. – sumurmėjo, padėjusi savo galvą man ant krūtinės.
- Aza, aš noriu, kad tu būtum sveika.
- Iš kur sužinojai? – pakėlusi savo šviesias akis į mane, paklausė.
- Kalbėjau su tavo gydytoja. – atsakiau.
- Aišku. – atsiduso ir palinkusi pabučiavo mano lūpas.
~ ~ ~ Azalea pov. ~ ~ ~
Man patinka, kad Niall manimi rūpinasi, tai įrodo, kad jis turi bent kažkokius jausmus ir gali jausti. O tai, kad jis su manim pasiliko ir pažadėjo manęs nepalikt, tai buvo taip netikėta, bet kartu ir žiauriai miela iš jo pusės, kad nuo tokių jo žodžių, net skraidžiau devintam dangui.
Man jis patinka, kai yra toks. Aš tai tiesiog dievinu. Niall buvimas čia dabar man velniškai padeda. Nesijaučiu tokia visiška ligonė, o atrodo jis man teikia jėgų, nors yra tik apsikabinęs mane, bet tai veikia. Tai tarytum stiprus ryšys. Ką jis sugeba man padaryt ir kaip?
- Aza? – išgirdau gan tyliai.
- Kas? – paklausiau, vėpsodama į jau įjungtą teliką.
- Nori ryt eit su manim į klubą? Žinoma, jei gerai jausiesi. – išgirdau klausimą, tad pakėliau galvą į jį.
- Niall, aš atsimenu, kuo baigėsi praeitas kartais, tad kaip tau atrodo? O jei tau įdomu, kiek laiko aš blogai jaučiuosi po vaistų leidimo, tai maždaug parą.
- Aš nuo tavęs nesitrauksiu šįkart.
- Aha, praeitą kartą irgi tai girdėjau.
- Šįkart bus kitaip. – tikino mane blondinas.
- Gerai, nueisiu, bet jei bus tas pats, tu būsi didžiausias debilas visam pasauly. - pareiškiau.
- Pažiūrėsim. – sumurmėjo su pošla šypsenėle, pažiūrėjęs į mane.
~ ~ ~ Kitą dieną ~ ~ ~
Jaučiausi kupina jėgų ir vėl pagaliau gerai. Vakar Niall išėjo vakare iš mano namų prieš mamai grįžtant, o mes su Rosie paskui šiek tiek paplepėjom apie viską, tad ji man irgi pakėlė nuotaiką. Šiandien eisiu į klubą su Niall. Pažiūrėsiu, kas bus šįkart. Galbūt jis nebus toks kaušas, kaip praeitą kartą?
- Sveiki, sveiki. Pasiilgot? – įėjo į virtuvę tėtis. Pagaliau jis grįžo iš komandiruotės po 2 savaičių.
Žodelių labai norėčiau!
P.S. Ar pasieksim 2,5K. žvaigždučių (vote)???