Azalea pov.
Kitą dieną aš skraidžiau lyg ant debesų ir išsimiegojau puikiai. Turbūt labiau negu puikiai. Tai greičiausiai Niall dėka, bet nėra man jokio skirtumo, svarbu aš jaučiuosi gerai. Tūsinaus kambary pagal 'Bon Jovi' bei 'Nirvana' ir strakaliojau.
- Paklausiu: ir kodėl tu šiandien tokia laiminga? – paklausė Rosie, kuri sėdėjo ant mano lovos
- Nes eisiu su vaikinu į futbolo varžybas. – gan atvirai pasakiau auklei bei žiūrinėjau, ką čia gražaus užsidėjus. Ji turbūt vienintelė, kuri mane ir supranta šiuose namuose.
- Tu man dar pasakyk, kad su Niall, tai nualpsiu... – pradėjo auklė.
- Bingo! – surėkiau iš savo drabužinės, nes buvau joje įlindusi. – Kaip manai geriau mėlyną ar violetinę palaidinę? – išlindau su abiem rankose.
- Išprotėjai! – žiūrėjo į mane išsprogusiom akim. – Tave mama nudės.
- Ai, baik, Rosie. – raminau ją. - Nenudės, o aš irgi noriu pagyvent, o ne visas dienas sėdėt tarp šių keturių sienų su vaistais. – aiškinau. – Tai kurią? Violetinę? Ar mėlyną?
- Pamatysi, nudės. – pareiškė, o aš pridėjau prie savęs mėlyną, o po to violetinę palaidinę. - Mėlyną.
- Nenudės, nes ji nesužinos. Dėkui! – vėl pradingau už savo drabužinės durų ir persirenginėjau tą mėlyną palaidinę.
- Iš kur tokios garantijos? – pasiteiravo.
- Aš žinau, kad tu nepasakysi. – išlindau. – O be to jis geras man, tad tikrai nieko nepadarys.
- Nebūk tokia tikra, Aza. – kalbėjo auklė.
- Ei, aš su juo sutariu! – pasakiau ir užsidėjau savo juodą šiek tiek papūstą sijoną.
- Jis su visom sutaria iki tol, kol į lovą nusitempia. – leptelėjo.
- Manęs netempė. Turbūt aš jam per baisi. – atsidusau ir nervingai nusijuokiau.
- Pamesi galvą dėl jo. – sudejavo Rosie.
- Cool, nors kartą būsiu pamišus dėl meilės. – juokiausi su sarkazmu ir išlindau jau pilnai apsirengusi. – Ir kaip? – apsisukau aplink savo ašį.
- Ne per trumpas tas tavo sijonas?
- Rosie, jis kaip tik ir nebūk senamadė. – sukikenau ir priėjau prie savo veidrodžio.
- Mama klaus, kur tu, tai ką man pasakyt?
- Pameluok, kad pas Hazel ar pas kažką iš senų draugų. – truktelėjau pečiais ir įsinėriau juodus kabančius auskarus.
- Matei Hazel? – pasiteiravo, o aš paėmiau savo plaukų šepetį. Jap, mano auklė viską žino apie mane.
- Jos ne, bet mačiau Vanessa su Kian. Tai patikėk vos neapsivėmiau, nes jie pasirodo pora. – šukuodama plaukus, kalbėjau.
- Ohh... – nustebo Rosie.
- Bet nieko. Kai atsigausiu, tai pas mane rikiuosis eilės vaikinų. – primečiau labai kietą ir padėjau šepetį.
- Netgi šitaip.
- Tai taip, o kaip kitaip. – patepiau lūpas su vazelinu dar kartą, nors buvau jau pasidažiusi. – Rosie, kiek valandų?
- Be kelių minučių 5PM.
- O jėzzzauuu! – užrėkiau – Vėluoju! Niall mane nudės, nes jis nekenčia laukimų.
- Ouu... Tai jau daug ką žinai apie jį... – nutęsė auklė su keista šypsena veide. Ta šypsena man primena labai jau pošlą.
- Jis mane perspėjo dėl to. – pažiūrėjau į ją rimtu veidu ir pagriebiau savo švarkelį, raktus ir telą. – Bėgu, myliu, bučkiai. – nusiunčiau jai oro bučkį ir bildėjau laiptais žemyn.
Dar vos sprando nenusisukau, kai užkliuvau už kažkokio daikto. Jėzzzz... Man atrodo eisiu į varžybas su mėlyne ant veido. Apsiaviau savo juodus batelius, kurie turėjo maždaug 5cm platformą ir, atsidariusi duris, išėjau į kiemą. Pūstelėjo vėjas, tad užsimečiau ant pečių tą savo pasiimtą švarką. He... Gerai, kad jį pasiėmiau.
Išėjau iš kiemo ir pažvelgiau, kiek valandų rodo mano prakąstas obuolys. Buvo lygiai 5PM. Tipo, Niall vėluos? Good, galėsiu jam protą tada paknist, nes man dėl vėlavimų jis knistų protą. Tai why not? Pamačiau, kad iš kaimynų namo išeina vaikinas. Ant peties jis turėjo kažkokią sportinę tašę, spėju ten apranga. Niall pamatęs mane nusišypsojo ir aš tipenau arčiau jo.
- Kaip keista kažkas nevėluoja. – pradėjo erzint mane vaikinas, bet šįkart paignoravau tai. - Ar tai reiškia, kad nesistaipei prieš veidrodį? Nors pala, mačiau, kaip staipeisi. – juokėsi jis ir aš sekiau jam iš paskos, nes kaip supratau ėjom link jo mašinos.
- Niall! – surėkiau ir vožiau jam į ranką, kai ėjom greta vienas kito.
- Netraumuok manęs. – pasiskundė. – Man šiandien dar varžybos ir reikia golų.
- Vis tiek nepataikysi. – norėjau pavartyt akis, bet prisiminiau, ką seniau sakė vaikinas, tad susivaldžiau.
- Ar čia lažybos? – paklausė ir atrakino juodą visureigį.
- Aš tik teigiu. – iškėliau rankas į viršų šiek tiek ir, atsidariusi dureles, įsigrūdau į mašiną, kaip ir Niall.
- Pamatysi bus golas. – pasakė ir numetė savo sportinę tašę į mašinos galą.
- Taip kurgi ne. – prunkštelėjau, o vaikinas užkūrė automobilį.
Man atrodo aš jį supykdysiu ar padarysiu kažką panašaus, bet kodėl jis gali mane erzint, o aš jo ne? Tad bus viskam lygybė. Paerzint ir aš noriu jį, o ne vien tik jis mane. Gana čia jam erzintoju vieninteliu būt.
- Pamatysi. Lažinamės? – paklausė ir išvažiavo iš kiemo.
- Iš ko? – protas atnešė klausimą, prieš man sutinkant su juo.
- Nu, ką žinau... Sugalvosim kažką. – truktelėjo pečiais, o aš stebėjau jį vairuojantį.
- Aha, aišku pas tave vien pošlos mintys.. – atsidusau ir atrėmiau alkūnę į langą.
- Ei, neterliok lango! – surėkė Niall, tad aš staigiai patraukiau ranką nuo to jo mašinos lango. Jėzzz.. – O dėl tų minčių tu esi teisi.
- Žinau. – išsišiepiau.
- Supažindinsiu tave su Zayn ir jo mergina, prie kurios sėdėsi per varžybas. – informavo Niall.
- Čia tas vidurio saugas? – paklausiau, nes atsimenu, kaip kažką sakė per tas varžybas, kurias žiūrėjau pro teliką
- Žiūriu daug ką žinai, nors sakei nesidomi fūlę. – prisimerkęs pažvelgė į mane Horan, kai sustojom ties šviesoforu.
- Kiek kartų aš tau sakiau, kad mačiau varžybas, tai ir atsimenu. – nusisukusi į langą, pavarčiau akis. Tikiuos jis nematė.
- Tu pavartei akis, taip?
- Ne. – meluodama tariau ir toliau spoksojau pro, šalia manęs esantį, langą.
- Melagė. – paerzino ir vėl mane vaikinas.
- Oh... Tiesiog užsikišk. – subambėjau.
Po maždaug 15 minučių blondinas pastatė automobilį ir pagaliau išlipau iš jo mašinos. Pripažinsiu, jis vairuotojas ne koks. Ir kas jam davė teises, kai jis naglai lenda? Nesistebiu, kad jis motociklą vairuoja. Vėjas iškart pradėjo taršyt mano šviesius plaukus, o aš grožėjausi arenos išore.
- Einam, einam. – skubino mane vaikinas, vos ne temdamas iš paskos sau.
- Niall! – suinkščiau. – Aš sutikau eit, kad apžiūrėčiau ir pamatyčiau viską, o ne bėgčiau maratoną su sijonu. – su pokerface'u pažvelgiau į jį.
- Ai, jo... Gražus sijonas. – pagyrė. – Ir ilgis – tobulas. – prisitraukęs mane arčiau, pasakė. – Galiu nužiūrinėt tavo kojas... – sušnabždėjo gana arti manęs, o mano akys klaidžiojo jo lūpose. – Gerai, einam.
- Kada varžybos? – paklausiau, eidama šalia jo.
- 6:30PM. – atsakė
- Tai dar valanda.. – suzyziau atsikvėpdama.
- Nepamiršk man reikia pasiruošt.
- Ai, taip. Gi tu klišas, tad tau pamedituot ar ką ten padaryt dar reik. – erzinau.
- Nebandyk mano kantrybės, Azalea. – sugriežė dantimis vaikinas.
- Aš nieko ir nemėginu. – gyniausi ir tada mes įėjom pro kažkoks duris į areną.
Jaučiu čia bus daug žmonių ir kitų mergų, kurios spoksos Niall. Gi be jų apseit neįmanoma. Jau kažkokiu būdu buvau nebepatenkinta ir be nuotaikos... Galėjau lik namie...
Įėjom į kažkokią patalpą, kur buvo ir kitų vaikinų bei kiek suprantu jų merginų.
*Dar jūsų neklausiau 1 tokio dalyko: TAI KIEK DALIŲ NORIT ŠIOS ISTORIJOS?*
**Be to, kaip dalytėėė???**