(Galit pasileist ;) ZAYN - BeFoUr )
Azalea pov.
Išaušo nauja saulėta diena ir aš pagaliau jaučiausi ir vėl įprastai normaliai. Baigėsi tas šlykštus vaistų poveikis. Aleliuja! Šiandien Rosie pas mus nebuvo, o tėvai išvažiavę, tad vėl sėdėjau viena čia. Knisa, knisa, knisa! Tuoj dainą sukursiu su žodžiu knisa, pamatysit.
Kiek vėliau atėjo broliukas pas mane, tad nebebuvo taip jau ir nuobodu. Dabar savo prakąstu obuoliu moku daugiau naudotis, nes Chris mane apmokė. Cool. Pasirodo čia šūstrų dalykų jame yra. Galiausiai brolis mane išsitempė į miestą.
Reiks kada susipažint su jo žmona ir vaiku. O aš galvojau, kada į jo vestuves nueisiu, tai kur tau... Daug ką praleidau. O aš taip norėjau. Ai, knisa tas life. Neįsivaizduoju, kelintą kartą jau vartoju tą žodį, bet jis viską labai apibūdina.
Chris mane nusitempė į kažkokį restoraną/kavinę. Lygtais 'Nando's' vadinasi. Ten užsisakėm maisto ir tiesiog sėdėjom. Žinoma, brolis turėjo kritikuot, kad esu liekna, kaip pagaliukas, nors tokia nesu vapšė, tad mintyse varčiau akis.
- Čia daug kas pasikeitė. – leptelėjau. – Turiu omeny miestą.
- Praėjo 11 metų, tad ko tu nori. Malingaras pasikeitė. – leptelėjo brolis ir atsigėrė kavos, kurią jam atnešė padavėja.
- Čia visi susenę. – sušnabždėjau tyliau, o Chris prapliupo juoktis. – Kas? Gi teisybė. – pasakiau, o po to paėmiau stiklinę su savo apelsinų sultim, ir atsigėriau.
- Prakalbo 29 metų moteris. – prunkštelėjo, o aš padėjau stiklinę atgal.
- Ei! – vožiau jam į petį. – Nesityčiok tu čia man! Man dar tik 18. – iškišau liežuvį.
- Praktiškai, bet teoriškai kitaip.
- Tu, teorija, tuoj aš tave užkišiu. – pagrasinau.
- Jėzau, tu nepasikeitei. – dejavo Chris.
- Tokios, kaip aš, nesikeičia. – atsikirtau.
- Aprink tu, o aš einu į tualetą. – subambėjo ir pakilęs nuo kėdės nuėjo kažkur.
Likau sėdėt ir spoksot pro langą. Atsigėriau dar savo sulčių ir dairiausi aplink. Čia nebuvo labai daug žmonių, kas buvo keista. Matyt, dar ne tas laikas, kai visi čia sugūžės. Mano ausis pasitiko durų varpeliai, kurie suskambėjo, tad mano žvilgsnis nubėgo ten.
Žinoma, ramiai diena praeit negali ir jam būtinai reikėjo čia atsivilkt. Ugh... Taip, čia buvo pats Niall Horan, kuris vakar ištempė savo komandą į kitą etapą. Jam už nugaros buvo dar keli vaikinai, greičiausiai jo draugai. Jau geriau jie būtų prakišę, tai galėčiau žvengt iki nukritimo savo kambary.
Nusukau žvilgsnį, kai pamačiau, kad čia tik mano kaimynas, ir spoksojau į stalo paviršių. Jau į jį aš tikrai nespoksosiu, tegu užsiknisa. Išvis jis man net nerūpi, tai kokio velnio į jį žiūrėt ir gadint akis? Tų vaikinų juokas pasklido po visą patalpą, o man nuo to bloga darosi.
- Azalea? – išgirdau, tad teko pažiūrėt į tą pusę.
- Niall. – tariau pro sukąstus dantis ir žiūrėdama į jį bei jo susivėlusi nuo vėjo plaukus.
- Sveikutė. – mirktelėjo man vaikinas. Sveikutė? Kas do velnias?! Kokia dar sveikutė?!
- Am... Labas. – sumurmėjau.
- Niall, tu eini? – dūsavo kažkoks juodaplaukis. Lygtais vakar jį per teliką mačiau, kai žiūrėjau fūlę.
- Užsakyk man juodos. – pasisukęs į tą pusę atsakė blondinas, o tada jo akys grįžo prie manęs. – Vakar laimėjom. – visas patenkintas gyrėsi. – Ir netgi golą įspyriau.
- Mačiau. – trumpai atsakiau.
- Matei? – suraukė antakius blodinas. – Kaip?
Maldauju, tegu Chirs neateina, kol šitas stovi prie manęs. Nes bus baisu ir primins katastrofą.
- Per teliką rodė. – gūžtelėjau pečiais.
- Tai nebuvai užsiėmusi? – paklausė, jau su pakeltu antakiu smalsiai.
Kodėl jis visko tiek daug klausia? Galėtų eit pas savo draugus ir sėdėt ten su jais, o ne prie manęs lįst.
- Nevisai. – sumurmėjau. – Taigi „Reva'os" kapitonas?
- Taip. – atsakė ir apsilaižė savo lūpas. – Geriausias kapitonas. – didžiavosi vaikinas, o padavėja, kaip tik atnešė man ir broliui maistą. - Tu čia ne viena? – nustebęs pažiūrėjo į mane. Ir kodėl aš su juo dar kalbu?
- Ne viena. – atsakiau ir pamačiau savo brolį ateinantį. Nu, dabar tai bus...
- Aza? – paklausė Chris ir pažiūrėjo į mane, o po to į Niall. O tada klausiamu žvilgsniu žiūrėjo į mane. Žinoma, Niall yra toks debilas, kad stovėjo išsišiepęs. Kaušas.
- Ką?
- Kas jis? – bedė pirštu į Niall mano brolis ir praėjęs pro jį atsisėdo į savo vietą prie staliuko šalia manęs.
- Kaimynas ir jis jau eina. Tiesa, Niall? – pažiūrėjau į blondiną.
- Jo, einu. – prakalbo Horan. – Pasimatysim vėliau, Azalea. – meiliai šyptelėjo man ir nuėjo iki savo tų draugų, o aš mintyse milijoną kartų pavarčiau akis.
- Jis lenda prie tavęs? – paklausė Chris ir pasiėmė įrankius, kaip ir aš savuosius.
- Nelenda. Atėjo tik pasisveikint, tad prasimetėm keliais žodžiais ir viskas. – paaiškinau ir pradėjau valgyt.
~ ~ ~ Vėliau ~ ~ ~
Chris parvežė mane namo, o pats išvažiavo pas žmoną ir vaiką. Užsileidusi muziką tūsinausi kambary, bet šįkart su uždarom užuolaidom. Mažiausiai reikia, kad vėl Niall mane pamatytų, o paskui šaipytųsi. Jis gi kitaip nemoka.
- Aza, ruoškis. – pranešė mama, kai aš jau atsivilkusi virtuvėj valgiau vynuoges.
- Ką? – susiraukusi pažiūrėjau į tik įžengusią mamą virtuvėn. – Kur mes eisim? Galiu neit?
- Pas Maura. – atsakė. – Pasakojau apie tave ir ji nori su tavim susipažint. Jokių ne! – komandavo mama.
Jėzau, neisiu į Niall namus. Dar ko! Nenoriu aš jo matyt išvis. O be to ne itin su juo ir sutariu... Neturiu ką kalbėt su juo, nes jis kaušas.
- O negali ji ateit pas mus? – gražiai paklausiau. – Pavargau šiandien labai su broliu. – paaiškinau meluodama. Nors išties net nepavargau, o eit į Horan namus atrodo ne pats geriausias variantas.
- Ne, negali, nes viskas jau sutarta, tad marš ruoštis! Ilgai nebūsim. – komandavo ir toliau mama. Jėzau...
- Ugh... – dejuodama praėjau pro mama į koridorių.
- Jokių dejavimų! – išgirdau, lipdama laiptais viršun.
- Kad knisa. – bambėjau ir įėjusi į kambarį užtrenkiau duris.
~ ~ ~ Prie Horan namų durų ~ ~ ~
- Jokių inkštimų ir nesąmonių. – kalbėjo mama, kol aš stovėjau pasirėmusi į Niall namo sieną lauke.
- Išvis kokio velnio man čia sėdėt? Bus jaučiu nuobodu. – dūsavau.
- Nebūk tokia niurzga. – subarė. – Ir, Aza, kaip čia dabar stovi? – pašnairavo į mane mama, tad atsistojau tiesiai ir pavarčiau akis. – Mandagiai. – paliepė ir paspaudė durų skambutį.
Kodėl negalėjo šiandien būt ligoninės diena? Jau geriau jaustis silpnai, negu sėdėt čia. Po kelių sekundžių prasivėrė durys ir už jų stovėjo vyresnio amžiaus moteris. Mano mama aišku pradėjo sveikintis su ta moterim, vos įžengusi vidun.
Jėzau... Aš jau gailiuosi, kad čia atėjau. Galiausiai mama mane pristatė ir susipažinau su Maura. Ji gan maloni ir nekamantinėjo manęs su debiliškai klausimais. Kažkaip nujaučiu, kad jai sunku su Niall. Nu, laukia neįdomus ir ilgas vakaras.
Kiek supratau, tai Niall kažkur išsivilkęs ir aleliuja. Mažiau jo snukį matysiu ir juolab bendrausiu. Mama su Maura plepėjo apie kažką gerdamos arbatą, o aš jau buvau įlindusi į savo telą, kuriuo jau šiek tiek pramokau naudotis.
- Aza? – išgirdau.
- Mmm? – paklausiau, nepakėlusi akių nuo telefono, kad kažkoks čia įdomus žaidimas labai.
- Padėk telefoną. – sugriežė dantim mama, tad atsidusau ir padėjau jį ant stalo, o tada spoksojau į vieną tašką sienoj.
- Taigi, Azalea, kaip tavo mokslai? – prakalbo Maura.
Niall + Aza = Naza <3 Tinka??