Šiandien, itin užimta diena. Net du ekskursantų vizitai, o tai reiškia, daug bėgiojimo, užsirašinėjimo ir tvarkymosi. Dabar kavinė uždaryta pietums, kadangi niekas neturėjo laiko per savo pietų valandas, Robert nusprendė trumpam uždaryti kavinukę, kad visi galėtų atgauti jėgas likusiai darbo dienai.
- Nežinau, neklausinėk manęs tokių dalykų, man vis dar sukasi galva. - nusijuokiau ir Janet kartu. Taip, mes su ja tapome ganėtinai artimos, po to kai ji lankė mane ligoninėje.
- Tu, sumauta kale! - pasukau galvą į garso šaltinį ir pamačiau visą paraudonavusią Jade, stovinčią prie kavinukės durų. Žvilgtelėjau į Janet, ji buvo lygiai taip pat sutrikusi kaip ir aš. Tiesiog nekreipiau dėmesio ir valgiau toliau, kai pajaučiau kaip mano plaukai, skausmingai įsitempia.
- Paleisk mane, beprote tu! Kas su tavimi negerai? - sušukau atstumdama ją nuo savęs ir susitvarkydama plaukus. Nesveika.
- Prisiekiu, aš tave užmušiu. Galėjai rinktis bet ką, bet ne. Visuomet stengiesi gauti tai ką turiu aš. Tu šlykštynė, Gabriella. - ji išspjovė žodžius ir pabandė mesti į mane puodelį, bet aš pasilenkiau.
- Tau su galva negerai?! Apie ką tu kalbi, kvaiša? Nustok viską daužyti, turėsi atlyginti žalą, višta tu. Pasigydik gluše. - pagrūmojau jai pirštu. Kas? Visa tai atrodė juokingai. Mane ėmė juokas.
- Chan mane paliko per tave. Sužlugdysiu tave, Gigi. - ji vėl bandė mane pulti, bet sugavusi jos ranką, ją užlaužiau jai už nugaros, o ji suriko.
- Raminkis ir paaiškink ko nori iš manęs. Tavo ir Chan santykiai man mažiausiai rūpi, durne tu. - ji muistėsi, tačiau skausmas jos petyje neleido jai pasprukti.
- Kur gi ne. Žinau, kad jūs susimetę. Mačiau kaip žiūrite vienas į kitą. Manai patikėsiu, kad jis lyg iš niekur nusprendė mane mesti? - ji nustatė veido miną, lyg niekas negalėtų patikėti, kaip kas nors galėtų mesti tokią kaip ji.
- Apie ką tu čia šneki? - stumtelėjau ją, o ji pasitrynė ir pasukiojo skaudantį petį.
- Jis tik pasakė, kad gryžus čia, sugryžo ir seni jausmai ir, kad jis negali meluoti man, nes myli kitą. - ji nusišluostė rankomis drabužius, lyg būtų kažkuo išsitepusi.
- Ir kodėl manai, kad dėl to kalta esu aš? Čia susipažinau su Felix, ne juo. - pavarčiau akis. Tikriausiai jis kalba apie mane, bet negalima atmesti galimybės, kad prieš išvykdamas iš Australijos, jis čia neturėjo kažko kito.
- Žinau, kad tai tu. Tiesiog jaučiu. Paversiu tavo gyvenimą pragaru. - ji išspjovė žodžius ir išskuodė pro kavinės duris.
- Kas per.... - nutraukiau ją.
- Išsiskyrimas skaudina, patikėk, žinau. - atsidusau ir pasitryniau galvos odą, kurią vis dar skaudėjo nuo tos glušės peštynių.
- Tu gal pasiimk laisvą dieną, aš padėsiu Janet šiandien. - Robert pasikasė antakį.
- Ačiū, bet dirbti aš galiu ir savo darbo dieną baigsiu. Jokia višta nebegali man nieko padaryti, kas priverstų mane atsisakyti savo rūtinos. - paliečiau jo petį ir paėmusi likusį sveiką puodelį nuo stalelio, nunešiau jį prie purvinų indų ir patraukiau link šukių, kurios driekėsi prie kasos, nuo Jade mesto puodelio.
Felix POV
- Pasiilgau tavęs. Per ilgai buvome atskirai. - Hyunjin pakėlė galvą man nuo krūtinės. Pasilenkiau ir daviau jam saldų bučinuką į lūpas.
- Žinau. Net ir be koncertų, atrodo, niekaip negaliu pabėgti nuo intrigų. - atsidusau ir paglosčiau jo plaukus.
- Tiesa, kas negerai su Chan ir Gigi? Tau pasakius, kad sutikot ją gryžę, visi manėme, kad iki dabar ji ir Chan tikrai bus kartu, bet dabar Gigi nori sulaužyti jam ranką? - jam tai pasakius prunkštelėjau.
- Patikėk, tai tik lašas jūroje. Tiesa sakant pavargau nuo jų. Jie abu nori būti kartu, bet žaidžia savo kvailus žaidimus lyg jiems būtų penkiari. Atsibodo, nes jie abu kreipiasi į mane, o jie man per daug brangūs, kad galėčiau numoti ranka. - Hyunjin stipriau apkabino mane ir užmetė savo koją ant manųjų. Pasiilgau to. Pasiilgau jo šalia.
- Jei jie nori būti kartu, kodėl tuomet neperlipa per savo principus. Tai juk nėra taip sunku, pameni? - jis kalba apie tai, kaip jis pasakė man, kad nebegali būti mano draugu, nes jo jausmai man iš draugiškų pasikeitė į romantinius.
- Mums viskas pavyko. Čia situacija kiek kėblesnė. Matai, kai Gigi išvyko iš Korėjos, ji laukėsi. - jis greit pakilo nuo mano krūtinės ir atsisėdo lovoje.
- Gigi yra mama?????? Kas vaiko tėvas????? - papurčiau galvą, trukteldamas kūną į viršų, kad nugara atsiremčiau į lovos atlošą.
- Žinoma, kad tėvas buvo Chan, tik Gigi nežinojo, kad laukiasi. Gryžusi į Australiją, ji pradėjo jausti simptomus ir jos spėjimai pasitvirtino. Tiesa, jos tėvas greit panaikino šią "problemą" - parodžiau kabutes. Hyunjin užsidengė burną ranka. - Chan sužinojęs, kad ji laukėsi nuo jo, pasiuto. Padarė klaidingas išvadas, kad ji žinojo ir nieko jam nesakė, pridirbo nesamonių, dabar Gigi nori sulaužyti jo ranką.
- Ohh šūdas. O maniau, kad mūsų gyvenimas pilnas dramos. - jis papurtė galvą.
- Atrodai labai mielas. Eikš pas mane. - čiupau jam už rankų ir užsitraukiau jo kūną ant savęs. Jis pažiūrėjo man į akis ir sujungė mūsų lūpas. Nežinojau kaip stipriai jo pasiilgau, kol nepajaučiau jo vėl šalia. Jis įvėlė savo pirštus man į plaukus. Viskas pradėjo eiti toliau, tačiau abu išgirdome durų trenksmą.
- Kas, po galais čia buvo? - jis paklausė, o aš truktelėjau pečiais. Hyunjin nusirideno nuo manęs.
- Šūdas! - pasigirdo riksmas.
- Tai Chan. - pasakė Hyunjin ir išlipo iš lovos. Sekiau jam iš paskos. Svetainėje, pirmyn ir atgal vaikščiojo Chan.
- Žmogau, tau viskas gerai? - paklausiau prieidamas.
- Man taip, bet ne mano automobiliui. Tik pasakiau jai, kad nebenoriu būti kartu. Pažiūrėk su kuo man teko gryžti. - jis atrodė ganėtinai susierzinęs. Ištiesęs man savo telefoną, jis parodė man savo automobilio nuotrauką. Jo automobilio šonas buvo žiauriai subraižytas, o ant stiklo purškemais dažais užrašyta "melagis." Pradėjau garsiai juoktis.
- Jūs draugavote, kiek? Savaitę? - pradėjo juoktis ir Hyunjin.
- Tris jei skaičiuotumėme neoficialumą. - jis sukrito ant sofos.
- Pats kaltas, drauguži, pats kaltas. - juokdamasis patraukiau virtuvės link.