13

735 73 18
                                    


Tikriausiai buvau užsnūdusi, nes atmerkus akis mane pasitiko ne lėktuvo salonas, o melsvo atspalvio lubos. Ant savo kūno jaučiau minkštą pledą, kuris ne tik teikė šilumos jausmą, bet ir skatino tiesiog imti, susivynioti į jį ir nesikelti iš lovos.

Minutėlę... Lovos?!

Sutrikusi ketinau sėsti, bet pajutau stiprias raumeningas rankas apsivejant mane iš už nugaros ir sulaikant vietoje. Akimirksniu sustingau ir pažvelgiau sau per petį. Andajus bemarškinis buvo prisiglaudęs man prie nugaros, o jo veidas ilsėjosi mano kaklo linkyje.

- Ką manai darąs? - stengiausi atplėšti graiko rankas nuo savo kūno, bet tai tik paskatino jį prisiglausti dar arčiau. - Paleisk mane!

- Tavo vyras yra pavargęs, tad jis viliasi, kad jo žmona leis jam pailsėti laikant ją glėbyje. - šiurpuliukai nusirito visu mano kūno dusliam Andajaus balsui pasiekus mano ausis.

- Tu nesi mano vyras, o aš tavo žmona. - buvau susierzinusi. Kas jis manantis esąs, kad galėtų šitaip su manimi elgtis? - Neturi jokios teisės!

- Tai tik laiko klausimas, kuris bus greitai išspręstas. Vos tik nusileisime Graikijoje, būsi mano žmona tiek teisiškai, tiek...

- Nedrįsk baigti šio sakinio. - perspėjau.

- Arba kas? 

- Neerzinkit manęs, Pone Rofranai.

- Man tai nepatinka.

Vos tik pajaučiau Andajų lėtai atsitraukiant, atsargiai atsisėdau lovoje ir piktai pažvelgiau į šalia ant šono gulintį bemarškinį vyrą. Jo viena ranka buvo sulenkta, o delnas prilaikė  galvą, o bonzos spalvos krūtinė, padengta tamsiais plaukeliais, švietėsi visu gražumu priešais mano akis. Nors jaučiau kaip mano skruostai rausta, bet stengiausi nekreipti į tai per daug dėmesio. Graiko tamsios it nakties dangus akys su nepasitenkinimu žvelgė į mane.

- Kas nepatinka? - paklausiau. 

- Daugiau į mane taip nesikreipk, Adiva. Nesi viena iš mano darbuotojų, tad aš tau ne "Ponas Rofranas". Kreipkis vardu - taip paprasčiau.

Kelias akimirkas žiūrėjome vienas kitam į akis. Nei vienas neketinome nusileisti, bet galiausiai mūsų žvilgsnių ,,karas'' baigėsi mano pralaimėjimu. Negalėjau ramiai elgtis graikui esant lovoje, šalia manęs, akivaizdžiai nuoga krūtine. Jo raumeninga, puikiai ištreniruota viršutinė kūno dalis blaškė mano dėmesį, kas skatino raudonį plisti po mano skruostus. 

- Andajau Rofranai. - vos mano lūpas paliko šie žodžiai, graikas nusijuokė.

- Tu niekada nedarysi tai, ko aš noriu,  ar ne, mieloji? - Andajus taip pat atsisėdo lovoje, o jo šokolado spalvos akys nepaliko manųjų. - Man iššūkiai patinka.

Sunkiai atsidususi, papurčiau galvą ir nusprendžiau temą nukreipti kitur.

- Kaip aš atsidūriau čia?

- Niekam neleisiu tavęs liesti, tad atsakymas į tavo klausimą yra neabejotinai aiškus.

Dar kartą pajaučiau kaip mano skruostus užplūsta raudonis. Šį kartą jis pasklido ne tik po mano veidą, bet ir ausimis. Ausys tiesiog degte degė. Nors nesijaučiau labai nejaukiai šalia šio vyro, bet žinojimas, kad man miegant jis galėjo kažką padaryti,nepaliko mano minčių.

- Esi nėščia moteris ir aš nesu toks bejausmis šunsnukis, kad tau miegant elgčiausi kaip toks ir naudočiausi situaciją. - supratęs ką aš galvoju, Andajus atsiduso ir netikėtai delnu prigludo prie mano išraudusio skruosto ir  nykščiu, švelniu judesiu,perbraukė per jį. - Atrodai išsekusi. Verčiau numik. Turime 7 valandas iki kol nusileisime Graikijoje, o miegas tau praverstų.

Get Rid Of Him (SLOW UPDATES)Where stories live. Discover now