12

794 80 19
                                    


Pajaučiau, kaip ant rankų esantys plaukeliai pašiurpsta. Tokią mano kūno reakciją sukėlė šaltas it ledas, šalia manęs sėdinčio vyro balsas. Trumpam atitraukusi savo žvilgsnį nuo kompiuterio ekrano, dilstelėjau į graiką. Jo bronzos atspalvio kakta buvo suraukta, o tamsiose akyse nelikė nė lašelio prieš tai buvusio rūpestingumo. Jose kirbėjo tamsa.

Nesėjus man net sumirksėti, Andajus švelniai nukėlė nešiojamą kompiuterį man nuo kelių ir pasidėjo ant savųjų. Jo akys greitai bėgiojo Nikolajaus Sakovič man siųstu elektroninio laiško tekstu ir su kiekvienu perskaitytų žodžių graiko veidas darėsi vis rūškanesnis. 

Man dar visiškai nesuvokus kas čia vyksta, šalia manęs esantis vyras paspaudė mažą raudoną mygtuką esantį and kėdės šono ir tuojau pat priešais mus atsirado tamsaus gymio kostiumuotas vyras. Jo stotas ir raumeningas kūnas paslėptas po drabužiais priminė man filmo herojų Halką. Šis žmogus tikriausiai vienas iš graiko apsauginių.

- Bose, Panele Duval. - vyras pagarbiai nulenkė galvą.

- Telefoną. - užteko Andajaus tik vieno žodžio ir kostiumuotas vyras, kaip staiga pasirodęs taip ir pradingo už užuolaidų, bet neilgam.

Apsauginiui grįžus su išmaniuojų įrenginių rankose ir perdavus jį graikui, jis paliko mudu vienus.

- Ką manai darąs? - klausiamai pažvelgiau į Andajų.

Vyras ignoruodamas mane surinko kažkieno numerį ir priglaudęs jį prie ausies davė nurodymus:

- Nikolajus Sakovič. Nutrauk visus ryšius su juo ir jo šeima. Visą purvą, kurį tik pavyks iškrapštyti apie jį paskleisk po internetą ir taip pat - susisiek su Ravenu. Gavęs laišką, kurį persiųsti jam iš Adivos elektroninio pašto, jis supras ką daryti. Metodai nesikeičia.

Graikas patraukęs telefoną sau nuo ausies, padėjo jį į šalį. Visą dėmesį sutelkęs į priešais jį esančio kompiuterio ekraną visiškai nekreipė dėmesio į mano jam užduodamus klausimus. Kas mane siutino.

- Pone Rofranai, tai mano verslas. Neturi jokios teisės kištis į mano reikalus.

Andajus toliau ignoravo mane. Jo pirštai greitai lakstė kompiuterio klaviatūros mygtukais, akys buvo nukreiptos priešais jį, ir man beliko tik atsidusti.

Nors protas šaukte šaukė, kad ne metas žaisti tylią, paklunsnią moterį ir apsaugoti savo nepriklausomybę ir verslą. Tačiau pasąmonėje puikiai žinojau, kad šis vyras -  mano pilve mažos besivystančios gyvybės tėvas, nedrįs sugriauti to, ką ilgai savomis rankomis kūriau. Ypač žinant jo praeitį ir imperijos atsiradimo istoriją.

Nors Andajus Rofranas visiems atrodo šaltas, be emocijų esantis vyras, kuriam tik jo verslas galvoje, tačiau per laiką, kurį praleidau  su juo, mano akyse jo išorinė kaukė ėmė byrėti.
Jei būtų toks, kuriam niekas nerūpi, tik pinigai, ar būtų mane susiradęs ir prisiėmęs atsakomybę už tos nakties veiksmus?
Ar jis metęs visus darbus būtų važiavęs pas mane į ligoninę ir praleidęs ten kelias bemieges naktis, kai aš buvau be sąmonės? (Dėka plepių ligoninės seselių ši informacija pasiekė ir mano ausis).
Ar būtų paskyręs patikimą personalą, kuris tvarkytu mano drabužių salono reikalus ir viską iki smulkių detalių raportuotu Andajui?

Šis graikas iki kaulų smegenų nėra jau toks bejausmis, kaip visi piešia jo paveikslą. Net dabar jis tvarko mane ištikusią problemą, nors aš jo net ir neprašiau. Žinoma, tai menkina mano išdidumą ir kontrolę, bet kad ir ką bedaryčiau, Andajus neklausys ir taikys savo metodus. Ką ir daro dabar. Na, o aš savo neatsargiais veiksmais ir nestabiliom emocijom galiu pakenkti tiek sau, tiek mažai gyvybei manyje. Tad vienintelis kelias - laukti, kol šis graikas teiksis atsakyti į mano klausimus.

Get Rid Of Him (SLOW UPDATES)Where stories live. Discover now