Always (1, 2, 3 sezonai)

"...and I don't know why..."

-Ne, ji tiesiog per gera.-pasakiau paprastai.

-Gerai, paieškosiu ko nors kitko.-linktelėjo ir vėl įlindo į spintą.

-Su plaukais baigta.-pasakė Vicky paskutinį kartą papurendama mano garbanas.

-Makiažas irgi tuoj.-Emily vedžiojo mano lūpas pieštuku.

-Štai ši.-pasakė Dani rodydama juodą, gana aptemptą suknelę.-Negali atsisakyti.

Kadangi negalėjau kalbėti, iškėliau nykščius.
Po kelių minučių merginos baigė darbą ir liepė man užsidėti suknelę. Į veidrodį pažiūrėti neleido, kol viskas nebuvo baigta.
Kol rengiausi, svaigimas galvoje šiek tiek apmažėjo, bet vis dar jaučiausi apsvaigusi. Vicky šalia manęs padėjo aukštakulnius ir apsimovusi juos galėjau pagaliau pasižiūrėti į savo atvaizdą.
Atrodžiau švelniai tariant...nuostabiai. Makiažas puikiai tiko, nebuvo per ryškus, bet ir nebuvo kasdienis, suknelė gražiai aptempė mano kūną, bateliai nebuvo per aukšti ir viskas atrodė proporcingai.

-Alex, tu esi bomba.-nusijuokė Dani.

-Man taip pat patinka.-nusišypsojau palinksėdama.

Negalėjau nustoti stebėti savo atvaizdo. Nenorėjau persirengti ir visko nusivalyti. Merginos iš tikrųjų pasistengė.
Pro langą išgirdau į kiemą įvažiuojančios mašinos garsą ir pyptelėjimą.

-Laikas.-pasakė Vicky ir jos pradėjo temptis mane žemyn.

Sutrikusi skubėjau paskui, stengdamasi nenusiversti su šiais aukštakulniais. Galų gale šiaip ne taip atsidūrėme kieme, kur prie mašinos stovėjo kostiumuotas Niall.

-Sveiki, ponia Styles.-mandagiai linktelėjo.

-Kas čia vyksta?-atsisukau į merginas.

-Sėsk į automobilį.-pasakė Emily ir jos nubėgo į namo vidų, palikdamos mane vieną su Niall.

Jis man atidarė keleivio dureles ir man neliko nieko kito, kaip sėsti vidun. Prisisegiau diržą ir atsisukau į rimtai atrodantį Niall.

-Kur mes važiuojame?-paklausiau dairydamasi.

-Pamatysi.-pasakė.

Po kelių minučių Niall sustojo prie mano pačios namų. Jis linktelėjo, jog išlipčiau ir eičiau vidun.

-Rimtai? Parvežei mane namo?-paklausiau atsisegdama diržą.-Niall, aš palikau visus savo daiktus pas Dani.

-Ne.-papurtė galvą.-Turi eiti į vidų.

-Kodėl?-susiraukiau.

-Pamatysi.-mirktelėjo ir pasilenkęs atidarė dureles.

-Gerai.-suburbėjau ir išlipau iš automobilio.

Giliai įkvėpiau ir nuėjau prie durų. Lengvai truktelėjau rankeną ir durys atsidarė. Viduje buvo tamsu, kolidorių apšvietė tik iš mažų žvakučių sudėliotas takelis. Kiek stabtelėjau, bet nusprendžiau eiti toliau. Paėjusi toliau supratau, jog takelis veda link virtuvės. Kaukšėdama Dani bateliais lėtai ėjau takeliu vis nesuprasdama kas čia vyksta. Prieš tai išgerta degtinė suteikė šiek tiek drąsos, bet ir pridėjo daug jaudulio. Kažkodėl šiuo metu takelis man atrodė neįtikėtinai ilgas. Galbūt tai nuo alkoholio mano kraujyje, o gal nuo didelės nežinomybės. Pasiekusi virtuvę pagaliau pamačiau takelio galą.

Ir čia stovėjo jis. Mano vyras. Mano Harry.

Lygiai toks, su kokiu aš ir susipažinau. Šiek tiek piktas, bet su vos įmatoma šypsenėle bei šiek tiek iš jaudulio virpančiais delnais. Jo akys žybtelėjo kaip ir kadaise, kai dar buvome labai jauni. Manyje kažkas užsiplieskė, bet nieko nesakydama apsidairiau. Negalėjau susikoncentruoti ties kažkuo kitu, nes norėjau matyti tik Harry.

-Gali mane iškeikti už tai, kokią nesamonę čia surengiau. Gali man trenkti kiek tik nori kartų, už tai ką esu tau padaręs. Tik maldauju, sugrįžk pas mane.-jis žengtelėjo anksčiau.-Šį kartą neketinu žadėti tau, jog pasikeisiu ar kad viskas bus nuostabu ir mes nepatirsime jokių sunkumų. Aš esu sugadintas, Alex. Nekaltinu nieko dėl to. Tiesiog noriu, kad žinotum - tu darai mane geresniu.-paėmė savo delnus į mano.-Noriu praeiti visą mėšlą su tavimi ir pagaliau turėti iš ko pasijuokti senatvėje. Negaliu ir nenoriu turėti nieko kito šalia savęs, tik tave.

Sučiaupusi lūpas stovėjau kelias minutes, stebėdama kaip jo veido mina vis keičiasi į liūdnesnę. Kiekvienas jo melas sukelia man drugelius pilve. Jis griauna viską aplink save, o po to beviltiškai stengiasi tai sulipdyti atgal. Ir kiekvieną kartą jam sulipdžius aš pasijaučiu nauja.

-Gerai. Pabandykim iš naujo.-sušnabždėjau.

Nespėjau sureaguoti, kai Harry pakėlė mane nuo žemės ir apsuko ratu. Plačiai šypsodamasis jis mane spaudė savo glėbyje. Jam nustojus suktis jis pasilenkė ir suglaudė mūsų lūpas.

-Myliu tave.