Always (1, 2, 3 sezonai)

"...for your eyes only, I'll show you my heart..."

Telefonas suvibravo pranešdamas, jog gavau naują žinutę. Perbraukiau per ekraną jį atrakindama. Žinutė buvo nuo Steve, tad kiek nustebau.

"Galbūt galėtum atvažiuoti? Tai gana skubu."

Atrašiau Steve ir atsistojusi nunešiau savo nebaigtą gerti puodelį į virtuvę.

-Turiu važiuoti, galbūt vėliau susitiksime.-pamojavau visiems išeinant.

Už valandos su puse jau stovėjau prie Steve klubo ir stipriai pastūmiau geležines duris. Į mane susmigo besitreniruojančių vaikinų žvilgsniai. Nekreipiau į juos dėmesio ir žingsniavau link Steve kabineto.
Į mane nugara atsitrenkė kažkoks vaikinas ir aš vos nenukritau.

-Oh, atleisk, ar tau viskas gerai? Nemačiau tavęs.-pasakė su rūpesčiu akyse.

-Nieko tokio, viskas gerai.-šyptelėjau ir norėjau jį apeiti.

-Ar tu ne ta mergina iš nuotraukos? Alex?-paklausė.

-Taip, ta pati.-nusišypsojau jam.

-Aš Ethan.-ištiesė ranką.

Paspaudžiau ją ir palikusi jį toliau tvarkytis nuėjau pas Steve.
Pabeldžiau į duris ir nieko nelaukdama užėjau.

-Nesitikėjau, kad būsi čia taip greitai.-nusišypsojo.

-Sakei reikalas gana skubus.-prisėdau ant priešais jo stalą esančios kėdės.

-Na taip. Kaip ir.-truktelėjo pečiais.-Ką manai, jei tau perrašyčiau klubą?

-Ką?-išplėčiau akis ir palinkau arčiau įsitikinti ar išgirdau teisingai.

-Per daug laiko skiriu šiam darbui, kol neesu visiškas kriošena norėčiau praleisti laiką su šeima. Negaliu palikti klubo kokiam pašlemėkui, o tavimi visiškai pasitikiu.-atsilošė savo kėdėje.-Žinau, jog gyveni kitame mieste, bet galbūt Harry ir kiti galėtų tau padėti. Jie visi čia užaugo.

-Ar esi tuo tikras? Jog nori atsisakyti klubo?-paklausiau.

-Visiškai. Ir esu tikras, jog noriu atiduoti jį tau.-nusišypsojo ir ištiesė man savo ranką.

Lėtai ją paspaudžiau ir Steve surado sutartį.
Netrukus baigėme pildyti visus dokumentus ir dar kiek pabuvusi nusprendžiau, jog laikas važiuoti.

-Ačiū, Steve.-apkabinau jį dar kartą padėkodama.-Už viską.

Steve nusišypsojo ir pavėlė man plaukus.

-Visada galėsi mane aplankyti, esi man kaip dukra. Juk žinai tai?-paklausė atsitraukdamas.

Palinksėjau ir nusišypsojau jam.
Pamojavau pro šalį einančiam Ethan ir išėjau į lauką. Žvarbus Sausio oras pasiekė mano odą ir paskubomis nuėjau į savo mašiną.
Pažiūrėjau į telefono ekraną, kuris rodė keturis praleistus skambučius: Emily (2), Gemma (1), Harry (1). Taip pat vieną žinutę nuo Zayn:

"Mes pas Niall, kai būsi laisva prisijunk."

Laikrodis rodė 18:03 , todėl paspaudžiau greičio pėdalą, jog greičiau atsidurčiau vietoje. Emily paskambinsiu kai nuvyksiu pas Niall.

Paskambinau į Niall duris ir jas atvėrė Gemma.
Apkabinau ją ir nusirengiau savo paltą bei batus.

Visi sėdėjo prie stalo, o Dani pjaustė ir dėliojo didžiulį tortą į lekštutes.
Nustebau pamačiusi Emily ramiai besišnekučiuojant su El.

-Gali patikėti? Pamiršome Zayn tortą ir jis visą laiką buvo Louis šaldytuve.-pasakė ji ir visi nusijuokė.

Prisėdau prie Harry ir jis pakštelėjo man į viršugalvį trumpai apkabindamas.
Niekas neatkreipė į tai dėmesio, todėl galėjau atsikvėpti ir ramiai valgyti.
Po maždaug dvidešimties minučių Harry pakilo ir visiems pranešęs, kad turi reikalų skubiai išvažiavo. Toliau gėrėme arbatą ir valgėme Zayn gimtadienio tortą, bet mintys vis nuklysdavo prie Harry. Tuščiai spoksojau į savo jau tuščią arbatos puodelį galvodama. Nors nesupratau kas mes esame, bet žinojau, jog jam kažką jaučiu.

Pakėliau akis sutikdama Gemmos žvilgsnį ir jai linktelėjus į durų pusę pakilau nuo kėdės ir nuėjau į virtuvę. Netrukus atėjo ir Gemma.

-Viskas gerai?-paklausė pasiremdama rankomis į stalą.

-Nežinau. Jaučiuosi keistai dėl Harry. Nesuprantu kas mes esame.-truktelėjau pečiais ir atsirėmiau į spintelę.

-Tau jis patinka, taip?-Gemma sunėrė rankas po krūtine.

Palinksėjau ir kelias minutes sėdėjome tyloje.

-Bijau būti su juo ir prisileisti jį per arti. Bijau būti įskaudinta. Negaliu prarasti dar daugiau žmonių gyvenime Gemma.-akyse rinkosi ašaros, bet greitai jas nubraukiau.

-Viskas bus gerai. Aš visada būsiu su tavim, gerai?-priėjusi apkabino mane, tad padariau tą patį.

-Žinom, kad negražu klausytis, bet mes taip pat šalia.-pakėliau akis į El ir kita merginas tarpdury.

Nusijuokiau ir dar kartą su visomis apsikabinau.

-Pagaliau išdrįsai su juo pasikalbėti?-paklausiau kai likome vienos su Emily.

-Taip. Tikriausiai išaiškinome viską.-truktelėjo pečiais.

-Manau jis tavęs pasiilgsta.-žvilgtelėjau į Zayn sėdintį kiek toliau.

-Galbūt.-atsiduso.

-Kaip sekasi darbe?-paklausiau atsisukdama atgal į seserį.

-Tikriausiai gerai. Nesijaučiu savo vietoje, bet pilnai galiu jus išlaikyti.-šyptelėjo.-Ar šią vasarą siūsi prašymą į universitetą?-apkabino.

-Galbūt.-padariau tą patį.

-Juk žinai, kad turėtum. Tavo balsas nuostabus, jie tikrai tavęs neatsisakys.-šiek tiek spustelėjo pečius ir paleido.

-Nežinau Ems, nesijaučiu pakankamai gera dainininkė.-nuleidau žvilgsnį į savo rankas.

-Bet tu esi. Visa šeima sakydavo, jog dainuoji nuostabiai.-Emily vis įtikinėjo mane.

-Uhh... na gerai. Aš pabandysiu.-šyptelėjau ir ji man mirktelėjo.

Grįžusios namo su Emily nusprendėme pažiūrėti filmą. Vėliau dar vieną ir dar vieną. Prie mūsų prisijungė ir Carol.
Tikrinau telefoną kas dvidešimt minučių norėdama ekrane išvysti praleistą Harry skambutį ar žinutę. Deja, ekranas buvo visiškai tuščias.

Nesulaukiau kol baigsis paskutinis filmas ir nuėjau į savo kambarį.

-Labos!-sušukau prieš užverdama savo kambario duris.

Buvau labai pavargusi, todėl kritau į lovą su rūbais ir užsimerkiau...

Nespėjus užmigti mano telefonas ėmė skambėti.
Neatsimerkdama sugraibiau telefoną ir pridėjau prie ausies atsiliepdama.

-Klausau.-sumurmėjau.

-Charlie pabėgo iš kalėjimo.