***

Direktorius nusiuntė mus pas Mia, kas buvo labai keista. Jis norėjo leisti mus kieno amžius nėra didesnis negu 20 ir padės mums susidoroti su scenos baime. Vistiek nesuprantu kaip direktorius galėjo pasitikėti treneriai kuri net nežino kur randasi teatras. Kol mes laukėm traukinio Krisas sėdo į juodą limuziną kuris privažiavo.

-Rimtai? Limuzinas?-pradėjau juoktis.-kaip vukgariai.

-Tau labiau patinka traukiniai?-nusijuokė jis.

-Neklausyk jo, važiuoju su tavim.-džiaugsmingai atsisėdo Mia į mašiną.

-Nu?-pakėlė antakius Krisas.

-Ne dažnai man ateina šansas pasivažinėti su limuzinu.-atsidūsau bei įsėdau.

Žiūrėjau pro užtamsintus langus į žmones kurie spoksojo į mašiną bandydami įžvelgti kas ten sėdi. Neįprasta. Mes privažiavom prie didelio, gražaus, raudono pastato. Prie įėjimo stovėjo daug žmonių kurie atkreipė dėmesį į mus.

-Gera vieta, ane?-išlipo iš limuzino Krisas.

-Krisai.-sustabdžiau jį.-Noriu, kad mes laimėtumėm 1 vietą.

-Tai neįmanoma.

-Aš galiu nusiimti peruką ir tapti mergina..

-Patikėk, aš tau senai būčiau tai pasiūles, bet visi žino, jog pas mus koledže merginoms uždrausta. Todėl jeigu nusiimsi peruką mes būsim diskvalifikuoti.

Nesąžininga! Mes palaukėm Mios bei nuėjom į vidų. Mes lipom į 2 aukštą su kitais mokiniais iš kitų mokyklų kurie taip pat vaidins. Visi žiūrėjo į mus su Krisu ir šnabždėjo. Ugh..kaip nervuoja. Mus nuvedė į makiažo bei grimo salę kur šalia buvo scena. Man įdomu ką aš veiksiu, jeigu nežinau nei savo veikėjo, nei scenarijaus? 

Prie mūsų priėjo moteris, peržiūrėjo visus bei nusišypsojo.
-Sveiki visi, jaunieji žmonės! Žinau, kad čia yra naujokėlių todėl viską paaiškinsiu: visi skaitom scenarijų, porą kartų repetuojam, o poto persirengsit kostiumus kuriuos jums parengėm. Lygiai 10 vakaro prasideda spektaklis. Jūs turite priimti tai labai rimtai kadangi bus labai daug paauglių kaip ir praeitą kartą. Yra klausimų?

-Kam atiteks prizas?-paklausė kažkas.

-Tam kurio pasirodymas patiks žiūrovams labiausiai, bet tai bus vakare. Skaitom scenarijų!

Mia kažkur dingo, man atrodo jai reikėjo eiti pasirašyti lapus, jog mūsų koledžas dalyvauja. Krisas paėme lapus nuo stalo ir ištiesė man juos. Aš nenorėdama paėmiau bei atsiguliau ant sofos. Krisas prisėdo šalia padėdamas scenarijų į šoną.

-Kodėl neskaitai?-susiraukiau.

-Per 2 metus aš išmokau jį atmintinai.

Aš gūžtelėjau pečiais bei pradėjau toliau skaityti bei viskas būtu puiku jeigu visi nespoksotu į mus. Dar šiek tiek ir išgręš skylę manyje.

-Krisai, zdrw!-pasisveikino 2 merginos bei 2 vaikinai.

-Koks netikėtinas susitikimas.-nusijuokė jis.

-Aha, kiekvienais metais susitinkam toje pačioje vietoje.-pavertė akis rudaplaukė kurios žvilgsnis nukrypo link manęs.-Kas čia per cutie? Naujokas?

-Taip.-atsakiau bandydama susikaupti skaitydama sceranijų.

-Hey, su tokiu mielu berniuku pas jus yra šansai laimėti! Tiesa sakant tai nesąžininga juk tu visada 2 vietoj. Bent jau aš jūsų koledžą mėgstu. Gail, kad aš ne vaikinas.-pasakė kita mergina.

I'm a boy?!Where stories live. Discover now