Aš savo noru pasirašiau kontraktą į pragarą,kuris vers mane pasikeisti tiesiogine to žodžio prasme.
Šita istorija yra apie tai kaip aš patekau į koledžą tik vaikinams,kuriame siaučia mano didžioji paslaptis. Ir kas atsitiks kai apie mane sužinos ki...
Savo kambaryje sedėjau 2 valandas landžiodama po internetą. Krisas kažkur išėjo su savo kompanija. Pas mane šiandien gera nuotaika. Kai atėjo laikas atidariau spintą. -Kas čia..?-paklausiau savęs, pamačiusi savo baltus maršikinėlius, gale kurių su flomasteriu parašytas... negražus žodis ir parašas kombarioko su miela širdele. -Krisas...mulkis. Nu gerai. Atidariau jo spintą, išsitraukiau jo džinsus bei iškirpau skilutes subinei. Jis juk turtyngas. Nusipirks dar. Laimynga ėjau toliau ieškoti drabužių barui. Radau pilkas kelnes, baltą maikę ir džinsinę striukę.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Pažiūrėjau į laiką: 19:57. Šviesą koridoriuje išjungia 8 valandą, bet tai nereiškia, kad jau laikas miegoti, tiesiog po 8 negalima išeiti iš kambario. Dėja niekas nekreipia dėmesio į šią taisyklę. Ant pirštų galiukų nulipau į pirmą aukštą. Apsaugininkas miegojo. "Pasiskolindama" raktus sutikau draugus. Noah ir Ethan, Oliverio nebuvo. Paklausti kodėl, pas mane nebuvo laiko. -Labas.-sušnabždėjo man Noah.
-Raktai pas tave?-pasiteiravo Ethanas.
-Žinoma. -nusišypsjau tamsoje. Pašviečiau telefonu, įdėjau raktą, tyliai pasukau, durys sugirgždėjo. -Palaukit, aš tuoj ateisiu. Padėjau raktus atgal į vietą. Gerai,kad jis miegojo, nes kitaip mūsų baras verktu.
-Šaunuolis, beje kietas įvaizdis.
-Ačiū.-negalėjau nesišypsodama.
Po 5 minučių mes jau buvom kelyje. Ėjom per parką. Tada prasidėjo miesto grožybės. Į akis krito šviečiančios reklamos, stikliniai, aukšti pastatai bei parduotuvės.
-Nu ir kur baras? Mes jau landžiojam 20 minučių ieškodami.
-Gana burbėti. Jis kažkur šitoje vietoje.
-Kažkur? Tu nežinai?
-Tai ne jis?-parodė pirštu Noah į pastatą, kuriame grojo muzika.
-Ne, čia baras, bet jis man nepatinka. Ten gėrimai su žole.- gūžtelėjo pečiais Ethanas.
-Iš kur tu žinai?
-Pirma tai mano brolis sakė, o antra skaičiau internete. Ai va mūsų.-parodė jis į didžliulį pastatą su juodais langais. Kuriame net muzikos nesigirdėjo.
-Tu rimtai?
-Tu pirma užeik.
-Čia nors durys yra?
Ethanas pabeldė į langą. Baisus apsaugininkas atidarė duris. Tada tas jam kažką pasakė ir apsaugininkas įledo mus.
