From Month to Month [Lietuvių k.]

Part - 12

Parašyta: 2018 Balandžio 11d.
Pataisyta: 2020 Balandžio 14d.
-------

- Tau du šaukštelius cukraus ar vieną? - Lolita pamojo ranka man prieš nosį prižadindama iš transo.

- Du. - atsidusau prisėsdama prie stalo.

Gerdamos kavą daug apkalbėjom, o Lolita pasirodo visai protinga.

- Ir tu išbark tą Louis, kad per jį tave persekioja žmonės! Kad ir dabar, paskambink jam ir išbark! - Lolita mostelėjo ranka inirtingai.

- Aš telefono neturiu.. - numykiau nejaukiai šyptelėdama.

- Tu ką?- jos delnas su dideliu trenksmu trenkėsi į stalą ir ji pasviro link manęs.

- Žinau, žinau, tragedija, bet kam man jis, jei visus aplankyt griet nuvažiuodama galiu. - trūkteliu pečiais.

- Nejuokauk. - ji pavartė akis pašokdama ir nubėgdama prie puodų stalčiaus. Pravėrusi jį ji ištraukė vieną iš puodų, o iš jo, visai gerą telefoną. - Še, vienas iš mano senukų, liečiamas ir dar populiarus, kampas įbrėžtas, bet tau tiks.

Žiobtelėjau, neturėdama ko pridurti. Lolita nieko nelaukusi meste metė man telefoną į rankas. Išsigandusi sugriebiau jį ore.

- Atsargiai, dar suduš. Ir tau tikrai negaila?

- Tikrinau tavo budrumą... - ji nusijuokė. - Ir ne, negaila.

Po to ji pamokino mane, kaip su juo elgtis ir aš nebenorėdama jai trugdyti, sėdau ant motociklo važiuoti namo.
Lolita, kad ir kokia parsidavelė, vis tiek yra protinga. Tai jos uždarbio terpė, bet visai nenuostabu, kad kažkada ji ir Sophia buvo labai geros draugės.

- Aš namie! - sušukau nusispirdama batus.

- Puiku, ateik padėt! - iš virtuvės grįžo atsakymas. Vienai milisekundei sustingau atpažinti balso, kol galiausiai į galvą šovė, kad čia Harry. Tai aišku, Viky jau rytoj paliks ligoninę ir grįš ne kur kitur, bet į savo naujuosius namus.. Tiesa..? Uh, tikiuosi jie susitaikė.

- Harry, ką gamini? - sudribau virtuvėje ant kėdės nužvelgdama jį ir nudergtą stalą.

- Viky bus išleista rytoj, noriu jei paruošti staigmeną. Bandau gaminti šį tortą, bet čia rašo, kad reikia plakti kol gausis tiršta konsistencija, bet-

- Traukis tik, - nusijuokiau prieidama ir pastumdama jį nuo ildo, - Visų pirmą, mažiau vandens ir daugiau cukras.

- Aš žlugęs, tiesa? - jis susigirbė už garbanų ir atsitūpė prie pat.

- Tu nežlugęs, svarbiausia, kad Viky čia atvažiuotų, o ne kur kitur, o tada susitaikysit savaime.

*

Pabudau nuo klaikaus žadintuvo tikrai per anksti. Jau vien mintis, kad panašiu laiku keliasi ir vaikai į darželį eiti ir eina ten, kol aš, suaugusi mergina, vos išlovos išlipu... Tai šiurpu. Ir graudina mane.

- Tai aišku, labas rytas, Ana, štai tau skrebutis pusryčiams, kad nepavėluotum į darbą... - suprunkščiau panosėje stovėdama prie skurdintuvės ir bandydama užsimauti batus, ir suvokdama, kad viena taip anksti kėliausi, nes visi kiti dar miega grožio miegą.

Vienintelis geras dalykas apie tokią ankstyvą kelionę motociklu link darbo, buvo tik tai, kad daug mašinų nesutikau, todėl ne daug kas matė mane vairuojančia su skrebučiu tarp dantų.

- Kaip tik laiku. - darželio pavaduotoja pasitiko mane prie durų, kol aš tik linksėjau valydamasi trupinius nuo rūbų.
- Ana, čia tavo darbovietė, susipažink su Marilda, vyriausiąja virėja,- pavaduotoja vos įžengus į virtuvę mostelėjo į apkūnią moterį susirietusią ir beskutančią bulves. Išgirdus savo vardą ji pakėlė galvą ir maloniai šyptelėjo. - Ir aišku, maisto dalintojos, Hona ir Garta. - dvi aukštos ir beprotiškai lieknos moterys atsisuko į mane su šaukštais rankose ir irgi nusišypsojo.