From Month to Month [Lietuvių k.]

Part - 3

Parašyta: 2018 Sausio 13d.
Pataisyta: 2020 Balandžio 10d.
----------
Neturėdama laiko ilgiau apie tai galvoti, pagriebiau skėtį ir paskutinį kartą nužvelgusi jo kambarį išėjau pro duris.
- Vis dėl to radai! Na va kaip gerai! - Louis mama pasirodė koridoriuje.
- Taip, aš einu tada. - numykiau šyptelėdama.
- Gerai, nelaikysiu, sudie. - pamoja ji žiūrėdama, kaip einu link durų. - Ana? - mane sustabdė jos balsas jau prilietus rankeną. Atsisukau. - Aš dar norėjau kai ko paklausti, nors tai visai ne mano reikalas... Tu su mano berniuku esate 'draugai kaip draugai'? Ar tik draugai?
Norėjau nusijuokti iš 'draugai kaip draugai', bet dėl tokios situacijos išlikau rimta.
-Mes, na... - nejaukiai pasitryniau nosį. - Kaip ir iš viso nedraugaujam. - nuleidau akis. - Bet jau aš taip manau, pagal tai, kaip baigėme paskutinį pokalbį. - Greit pridūriau. Louis mama atsiduso.
- Gerai, gali eiti... Nekaltinu tavęs, su juo sunku, bet tiesiog jau pamaniau, kad šis kartas jam nemeluos ir jūs apsistovėsit ir... Tiek to, nebelaikysiu.

Praplėšiau duris ir išskleidusi skėtį išėjau. Stovėdama po skėčiu, pliaupiant lietui, atsisukau į ją, kol durys neužsitrenkė.
- Aš labai atsiprašau, jei tai mano kaltė.. - greit pridūriau ir apsisukusi greitu žingsiu pradėjau eiti. Prikandau lūpą tvardydama ašaras. Ir kodėl man visada išeina susipykti vos pradėjus bendrauti...
- Ana? Čia tu? - Niall pravėrė Liam namo duris ir susiraukė neatpažindamas manęs.
- Aš patekau į lietų. - gaudydama orą atsakiau ir prasibrovus pro jį padėjau skėtį išsispirdama iš batų. Vėjas šlapius mano rūbus pavertė tikru pragaru man, visą kūną kratė šaltis.
- Ana! - Sophia aiktelėjo priversdama visus atsisukti į mane. Svetainėje sėdėjo Harry, Liam, Louis ir net Viky.
- G-gal galima arbatos? - sumikčiojau nuo drebulio. Sophia pašoko ir pasileido į virtuvę. Viky irgi pakilo.
- Tu visa permirkusi, net apkabint negalim, einam greičiau Sophios daiktuose pasirausti. - linktelėjau ir ji pagriebė mano ranką tempti į antrą aukštą. Kol ėjom pastebėjau, kad viena ranka jos yra aprišta.
- Vilkis, paieškosiu šiltų kojinių.- suburbuliavo panosėje ji, mesdama man rankšluostį su rūbais ir toliau knisosi spintoj. Nieko nesakiau ir greit persirengiau šalia stovėdama.
- Ačiū. - šyptelėjau jai, kai ji prilaikė mane, kad nenudribčiau, kol svirduliuodama moviausi duotas kojines.
- Nedėkok, - sukikeno ji, - vis tiek ne savo rūbus duodu tau.
- Kaip tavo ranka? - galiausiai paklausiau.
- Aj, neklausk, kad ir kas bus, manęs taip greit niekas neatsikratys, nesijaudink. - šyptelėjo ji paskatindama lipti jau apačion.
- Ką sako daktarai? - lipdama laiptais niekaip negalėjau nustoti klausinėjus.
- Sako, nemirsiu. - nusijuokė, - o dabar, geriau galvok kada bus merginų vakaras, prisimeni kaip žadėjai?
- Taip, būtinai. - prisiminiau tai ir suplojau rankomis, - tik dar nežinau ar peršalau ar kas, todėl nenorėsiu jūsų kol kas apkrėsti.
- Ateik čia tu kvaiša. - Harry atsisuko parodydamas į sofą. - Pabandyk tu man peršalti, prilupsiu su lazda.
Parodžiau liežuvį ir atsisėdau, kojas užsikeldama ir apkabindama.
- Dar labai šalta? - Sophia atėjo su arbata visiems, ne man vienai.
- Išgyvensiu jau dabar. - ištiesiau rankas ir palaukiau kol man bus paduotas puodelis. Nuo atskiro fotelio šalimais, Louis nuėmė apklotą ir nieko nesakęs mestelėjo man.
- Ačiū. - sušnabždėjau tyliai apsikamšydama ir atsigerdama arbatos.
- Lauke tikras pragaras...- Niall tarė padėdamas savo puodelį ant staliuko ir paimdamas pultelį į rankas.
- Tiesa, nesijaučia jokios vasaros. - Liam pūsdamas į gėrimą linksėjo.
Taip ir sėdėjom, kol lietus liovėsi.
- Eisim šiandien namo apžiūrėti? - Harry suplojo rankomis pažvelgdamas į laikrodį.
- Eisim? Tai jis netoli? - net širdis sustojo iš laimės.
- Eisim, nes aš be mašinos šiandien. Bet taip, jis nėra per toli. - garbanius garsiai nusijuokė.
- Aš pasiliksiu šiandien su Sophia ir Liam, nebesivilksiu ten. - Viky iškišo galvą iš virtuvės.
- O aš ir nesakiau, kad leisiu tau kažkur eiti, kai taip šlapia. - Harry parodė liežuvį,priversdamas ją pavartyti akis.
- Sophia! Man reikia batų! - šūktelėjau pažvelgdama į savo permirkusius batus.
- Atsidaryk batų dėžę, ten sumesti jūsų visų batai, kuriuos kažkada palikot, gal savo kokią porą rasi. - mane pasiekė jos atsakas iš virtuvės. Pasilenkiau pradarydama dėžę ir pradėjau knistis. Visi batai vyriški. Ir dideli. Viena pora atrodė visai padoriai prie mano kojinių.
- Kieno yra šitie? - iškėliau porą.
- Mano. - atsiliepė Louis.
- Oh.. - greit nuleidau padėdama atgal.
- Bet gali imti juos, aš jų vis tiek nenešioju. - atsikrenkštė jis.
- Ačiū. - nejaukiai paėmiau juos ir įsispyriau.
- Sophia, Ana susipyko su Louis? - Niall garsiai žviegdamas paklausė, stovėdamas šalia.
- Aišku kad tie idiotai susipyko! O tu ką, tik dabar pastebėjai? - Sophia atcypė jam. Nejaukiai pasitryniau nosį ir atsisukau į Harry.
- Tai einam?
- Aišku, Louis, Niall, einam. - jis palinkčiojo patraukdamas link durų. Visi nusekėme paskui.
- Aš jau tikėjausi, kad jūs rimta pora būsit.. - Niall dar vis žvilgčiojo tarp manęs ir Louis.
- Niall,nepradėk. Tai ne mūsų reikalas. - Harry grasinančiu žvilgsniu pažvelgė į jį.
Likusį kelią nuėjome nekalbėdami. Nebuvo nejaukios tylos, nes Harry panosėje sau niūniavo radije girdėtas melodijas.
Užtrukome apie pusvalandį, kol pasiekėme vieną. Per daug nieko nesitikėjau, atsižvelgiant į mūsų skurdžias visų sumestas santaupas. Bet šito irgi nesitikėjau.
- Ar man vaidenasi ar namo plotas yra Liam svetainės dydžio? - numykiau nužvelgdama baisios žalios spalvos atsilupusias medines sienas.
- Aš irgi taip galvojau, kai pamačiau, beeet jis truputėlį didesnis. - Niall besididžiuodamas šyptelėjo. Na, manęs tai nepralinksmino.
- Ana, viskas ne taip baisu, kaip tau atrodo. - Harry iškėlė rankas, - Juk žinai, kad perkant namą didžiąją kainos dalį sudaro žemės ploto kaina,o mums tai buvo į naudą. Kuo mažesnis žemės plotas. Be to, vidus yra tikrai padorus, dvi vonios, virtuvė, trys aukštai, trys kambariai...
- Tai tu duodi man suprasti, kad kažkas turės gyventi palėpėje? - suraukiau nosį.
- Na, ne kažkas. Mes jau apsitarėme su Niall...
- Ne. - Louis pagaliau prakalbo, lyg kažką supratęs. - Sakėte, kad spręsime visi, pagal namo išdėstymą ir galėsime pasirinkti vieną. Aš negyvensiu su Ana palėpėje.
- Ką??? - sumišusi sugriebiau Harry ranką ir pradėjau tampyti. - Jūs rimtai??? Kas per velnias!!
- Jūsų įmokos buvo mažiausios, Niall parduos savo senąjį butą ir visus pinigus paskirs namo kainai, o jūs neparduosit savo tėvų namų! Todėl Niall turėjo galimybę po manęs pasirinkti kur gyvens! Taigi, susitaikykit su realybe! - Harry peršaukė per mane. - Ir susitaikykit ne vien su realybe, pamatysit, gyvent tada bus daug lengviau.