Grįžau į kambarį įsiutusi, nuo tokio Zayn 'vaikiško' elgesio. Tai tik paprastos gėlės, kurias būčiau vis tiek atidavusi jam pati. Perbraukiau delnais per savo veidą, o po to plaukus, sunkiai atsidusdama. Piktai pažvelgiau į Zayn, kuris taip pat įėjo pro kambario duris, lyg viesulas.
"Ką tu sau galvojai?" Piktai sušukau ant jo. "Tu gal visai proto netekai?" Toliau šaukiau ant jo.
"Tai jis kaltas, kad siuntė tau, tas suknistas gėles" Atšaukė man Zayn.
"Tai tik gėlės, Zayn" Kiek ramiau atsakiau, bet nepakeičiau balsto tono.
"Bet tu jas priėmei" Vis dar šaukdamas pasakė Zayn.
"Aš norėjau jas gražinti, bet nespėjau, padavėja buvo nuėjusi" Paaiškinau jam.
"Meluoji" Sušuko Zayn, pastumdamas su koja komoda, kuri nukrito ant šono, sukeldama didelį garsą.
"Ne" Atšaukiau jam. "Tai turėjo būti mūsų ramios atostogos Zayn, o mes per jas spėjom jau susipykti net kelis kartus" Susigraudinusi ištariau jam.
"Ką turi omenyje?" Susiraukęs paklausė Zayn.
"Turi daryti išvadas" Nusivalydama skruostus, atsakiau jam. "Nes Zayn, aš nebegaliu, nebeturiu tiek jėgų, viskam pakelti" Tyliu balso tonu pridūriau jam.
Žvelgiau į Zayn, kuris stovėjo sustingęs ir žiūrėjo į vieną tašką, apie kažką susimąstydamas. Mačiau jo veide, kad jis suprato, ką turiu omenyje, nes akyse pasirodė ašaros. Perbraukiau viena ranka per plaukus, o tuo met užsidengiau burną, nes pro jas išėjo kūkčiojimas, nuo minties, kad mudviejų santuoka griūva.
Lėtai įėjau į namus kartu su Zayn iš paskos, kuris tempė du lagaminus, po to kai susipykome, užsisakėme artimiausia skrydį namo, su kuo Zayn sutiko, nors tikėjausi iš jo kitokio atsako. Padėkojau jam, bet jis nieko neatsakė, tik nuėjo į dušą. Įėjau į mudviejų miegamąjį, išsitraukiau iš spintos didelę jo maikę, ir persirengus, priėjau prie veidrodžio, kad galėčiau susirišti plaukus į netvarkingą kuoduką. Pažvelgus į veidrodį, pamačiau savo nusiverkusias akis, tuo met lėtai užmerkiau akių vokus, kai akyse vėl pasirodė ašaros, nuo tų pačių minčių.
Atsiguliau į lovą ir apsikabinau pagalvę, kad būtu lengviau užmigti. Po gerų penkių minučių pajutau, kaip lova įdumba, ir vyriškas kvapas pasiekė mano nosį. Apsisukau ant kito šono, pamatydama Zayn atsisukusį į mano pusę, bet užmerkusį akių vokus. Prisiglaudžiau prie jo šilto kūno, ir pajaučiau, kaip jo abi rankos apsikabina mane, prisispausdamos arčiau.
"Atsiprašau" sukuždėjo Zayn, pabučiuodamas į mano kaktą.
Stipriau apsikabinau jį, panardindama savo veidą jo kakle. Suprantu, kad jis yra mano visas gyvenimas, bet nežinau ar noriu nugyventi savo visą gyvenimą tarp pykčių, dėl menkiausių dalykų.
"Myliu tave" Sukuždėjo Zayn, suglausdamas mudviejų lūpas.
"Myliu tave" Atsakiau jam, tiesiai į jo lūpas.
"Mira" Zayn kreipėsi tonu, kuris niekada nežada nieko gero.
"Kas?" Ištariau.
"Mes turime išvykti" Lėtai atsakė jis, atsisėsdamas lovoje.
"Ką? Kodėl?" Taip pat atsisėsdama lovoje ištariau jam.
"Mums gresia pavojus" Braukdamas delnais per veidą atsakė jis.
"Pavojus?" Susiraukusi paklausiau jo. "Kodėl?" Vis dar nieko nesuprasdama paklausiau jo.
"Per klaidą aš pasiėmiau ne tą krovinį, ir manęs dabar ieško gauja iš Amerikos" Tyliai ištarė jis, paslėpdamas savo pavargusias rudas akis po akių vokais.
"Sumokėk pinigus jiems" Pasakiau, apsikabindama jį per pečius.
"Negaliu" Sumurmėjo jis, atsisukdamas veidu į mane.
"Kodėl?" Susiraukiau.
"Už tai jie nori mano ir mano šeimos mirties" Tyliai sukuždėjo jis, stipriai užmerkdamas akių vokus.
[*]
Aš puikiai suprantu kad jūs manęs nekęsit, kai įkelsiu kitą dalį 👌🏻
YOU ARE READING
Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️
Fanfiction"Mira iš kitos pusės atrodo paprasta mergina, su savu charakteriu. Ji turėjo viską ko galėjo geisti mergina, turtingi tėvai, mylinti šeima, nuostabūs draugai, vaikinas.. bet buvo jis. Zayn. Zayn Malik. Vaikinas kurio geidė visos mokyklos mokinės. Ta...
