Kai maždaug po pusvalandžio grįžome su ledais juos suvalgę nusprendėme, kad rytoj, pirmadienį, važiuosime namo, nes Gemma ir Harry sužinojo, kad su tėvais turi išvažiuoti, o ir šiaip nelabai turime ką čia veikti.
Atėjus vakarui mes su Zayn išėjome pasivaikščioti. Siūlėme ir kitiems, tačiau jie nėjo. Mes su juo ėjom gal apie 20 minučių iki kol priėjom tokį gražų vaizdą, kad man žandikaulis atvipo. Tai nebuvo kažkas labai įspūdingo, bet buvo labai gražu. Ežeras, o jo atspindyje matėsi besileidžianti saulė. Mes su Zayn atsisėdome ant žolės ir žiūrėjom į ežerą.
-Kodėl sakai,kad seneliai nekenčia jūsų?-paklausė.
-Jie nuo pat pradžių, kai mama pradėjo susitikinėti su Adamu, buvo prieš jų draugystę, o kai gimė Liam paskui aš, jie net nesikalbėjo su juo. Tačiau po kiek laiko pradėjo vėl bendrauti ir kai tėvai išsiskyrė jie buvo labai laimingi. Anksčiau, kai tėvas pasiimdavo mus pas save savaitgaliams ir nuvešdavo pas juos aš vos neverkdavau, nes kiekvieną kartą jie kalbėdavo baisius dalykus apie mamą, bet tai būdavo taip retai, kad galima sakyti to nebuvo.
-Tai vadinasi, anksčiau nejautei neapykantos tėčiui?
-Tada man tebuvo 7 metai ir nelabai ką supratau, bet ir tada nenorėjau pas jį važiuoti ir būti su juo. Ypač kai kartu buvo ir jo naujoji žmona.- jis daugiau nieko nebesakė tik apkabino mane. Buvo gera. Tikriausiai slapta to norėjau. Kai atsitraukėme aš žiūrėjau į vietą kur saulė susilieja su ežeru. Jaučiau Zayn žvilgsnį, kuris, atrodo, išdegins manyje skylę.
-Kodėl taip žiūri į mane?-paklausiau atsisukusi. Jis nieko neatsakė tik pasilenkė link manęs ir pabučiavo. Pasimečiau, bet neilgam ir netrukus atsakiau. Šįkart neketinau jo atstumti. Atsitraukėme kai abiems pritrūko oro ir tiesiog žiūrėjom vienas į kitą.
-Visą laiką kai buvau su Lile laukiau tos dienos kai tas šūdas su ja baigsis, kad galėčiau tau pasakyti, kad tu man patinki.-pasakė Zayn, o aš sedėjau pasimetusi, bet kartu tvardžiau šypseną, kuri vis norėjo išsprūsti.
-Bet vietoj to, tu pradėjai draugauti su Melanie.-pasakiau.
-Nes tu net nesiteikei pažvelgti į mane.-aš nuleidau akis.-bet dabar tai pasakyti jau per vėlu.-jis ką? Šaiposi iš manęs?
-Kodėl per vėlu?-paklausiau ir jaučiu, kad atrodau labai beviltiškai, nes turėjau šiokią tokią viltį.
-Nes dabar noriu pasakyti, kad myliu tave.-pasakė, o aš tik po kurio laiko susipratau.
-K-k-ką?
-My-liu.-suskiemenavo ir nusišypsojo.
-Oh..Aš pasimetus.-sutrikusi nusijuokiau ir pasikasiau kaklą.- Tu man taip pat patikai, bet kai buvo visa ta nesamonė su Lile, atrodė, kad nekenčiu tavęs. Bet dabar..atrodo, kad to laikotarpio kai nekenčiau net nebuvo.
-Aliaska Payne, ar būsi mano mergina?-paklausė su ta savo šypsena ir paėmė mano ranką.
-Oh..Manauuuu, taip.-išsišiepiau kaip durnelė.
-Manai ar taip?
-Taip.-atsakiau ir prikandau lūpą. Jis prisitraukė mane arčiau savęs ir vėl pabučiavo.
-Gal jau grįštam?-kai atsitraukėme paklausiau, nes jau buvo gana tamsu.
-Galim.-šyptelėjo ir atsistojęs ištiesė man ranką padėdamas man atsistoti. Namo, tisksliau, į sodybą ėjome tylėdami iki kol Zayn neprisitraukė manęs ir neapvijo savo rankos man aplink liemenį.
-Tai sakai myli?-paklausiau.
-Manau.
-Manai ar taip?-pakartojau jo prieš tai užduotą klausimą ir nusijuokiau.
-Kol kas manau.-pažiūrėjo į mane.-Tiesiog..dar niekada nejaučiau to, bet kai matau tave kalbant su kitais vaikinas, kalbu apie Austin, norisi jį išsiųsti į kitą pasaulio kraštą, kad tu būtum tik su manim. Arba tiesiog nėra dienos kada nepagalvočiau apie tave.
-Bet Austin draugas kaip ir Louis, Harry ar Niall.
-Žinauu, bet..-nutesė ir daugiau mes nebekalbėjom.
******************************
Uj uj uj kas gi čia vyyyksta 😂
