Kitas butelį suko Zayn,jis išsujo Gemmą.
Bet man buvo nebeįdomu,todėl aš atsistojau ir nuėjau. Spėkit kur. Ogi ant lieptelio.
Ah...Aliaska,kas su tavim darosi? Kodėl tu jį pabučiavai,juk sakė,kad jei nenori nereikia. Ir išvis kodėl tau patiko? Juk jis tau nepatinka. Jūs esat draugai,bet ir tai nežinia,gal tai žaidimas.
Sedėjau čia gal 10 minučių ir išgirdau kaip kažkas mane kviečia. Tas kažkas buvo Liam.
-Hey,Zuiki,eik miegoti. Visi jau guli,tu čia jau valandą sėdi.-uuups... Valandą...pasirodo ne 10 minučių.
-Oh...Valandą? Oki einu,Meški.-nusijuokiau prisiminus senus laikus,kai vienas kitą taip ir vadinom. Pribėgau prie Liam ir stipriai apsikabinau.
-Kad tu žinotum,kaip to pasiilgau.
-Aš irgi.. Atleisk už viska.-nuvalė mano ašaras,kurių net nepastebėjau.-Daugiau,tai nepasikartos.
-Ačiū,Meški.
-O kaip su Malik reikalai?
-Viskas lyg ir gerai. Mes kaip ir draugai.
-Kažkas naujo?
-Gaaal,nutęsiau.
-Okis,saldžių sapnų,Zuiki.-pabučiavo kaktą.
-Saldžiųų,Meški.-nusijuokiau. Ir mes išsiskirstėm po kambarius. Nors tarp mūsų amžiaus skirtumas tik metai, atrodo, kad jis būtų mano tėtis, o ne brolis.
Įėjau į Zayn kambarį,tiksliau mano ir jo.
Jis jau muegojo ir OMG,koks jis mielas. Aliaska! Apie ką tu galvoji.. Pasiėmiau savo pižamą ir nuėjau į vonią persirengti. Grįžus į kambarį pasiėmiau gumytę ir susirišau aukštai kasą ir atsiguliau į lovą. Mėginau laikyti atstumą.
Po maždaug 15 minučių aš vis dar neužmigau ir pajutau kaip mane kažkas apsikabina. Žinoma tas kažkas buvo Malik. Nenorėjau,labai nenorėjau,bet patraukiau jo ranką ir pastūmiau jį ir upsss jis iškrito iš lovos. Kaip? Neįsivaizduoju.
-Kas per velnias?-tyliai sušuko jis.
-Aš labai atsiprašau.-sušnabždėjau.
-Mhm..Kodėl tu mane išmetei iš lovos?
-Tu mane apsikabinai ir aš patraukiau tavo ranką,ir truputį pastūmiau. Nesitikėjau,kad guli prie pat krašto.
-Ak,atsiprašau tada.-nusijuokė. Aš pavarčiau akis ir grįžau į savo vietą.
Kita diena praėjo gana sklandžiai. Tik iš pat ryto Zayn kažkas paskambino ir jis išskubėjo. "Tvarką" patikėjo Louis. Apie pietus ir mes visi jau ruošėmės vykti namo. Besikraudama savo daiktus pamačiau Zayn megztinį,kurį jis man paskolino,kad nesušalčiau. Ech..pamiršau atiduoti. Gal mokykloj reiks paduoti. Ne... Dar pagalvos kiti ne tą ką reikia.. Žinau! Aš jam paskambinsiu. O kaip aš jam paskambinsiu kai neturiu numerio.. Paprašysiu Liam.
Susiruošusi išėjau į kiemą ir Liam jau manęs laukė. Įdėjau savo krepšį į mašiną,įsėdau ir išvažiavom.
-Liaaam.-suzyziau aš.
-Ką?
-Gal gali duoti Zayn numerį?
-Ar nematai,kad dabar vairuoju.-pavartė akis.
-Ak,tiesa..-taip pat pavarčiau akis.-Sophia,gal tu gali duoti?
-Jap,galiu. Atsiūsiu žinute.
-Oki.-atsakiau ir išgirdau žinutės signalą,negi taip greit. Pažiūrėjau kas rašo ir tai buvo Gemma.
*G* Kai grįši paskambink,ateisiu pas tave.
*A* Okis,mazhule 😉
*G* Tau viskas gerai? 😅
*A* Aha,tik esu labai laiminga.
*G* Kodėėl?
*A* Nežinauuu
Atsakymo nebegavau,bet gavau žinutę nuo Sophios su Zayn numeriu.
-Ačiūū.-pasakiau
-Nėra už ką.-šyptėjo.
-O kam tau Zayn numeris.-paklausė Liam.
-Na..aš turiu jo megztinį ir mes kaip ir draugai.-pavarčiau akis.
-Nevartyk akių.-sudrausmino,o Soph sukikeno.- Juk sakei,kad nekenti jo.
-Sakiauuuu.-nutęsiau. Daugiau niekas nieko nekalbėjo.
Tai va..Nauja daliss
Būčiau vakar įkėlus,bet laiko neturėjau 😕
Sutvirtinimą priėmiau 😇
Žodžiu. Laukiu nuomonių ir vote ☆♡
Ačiūū 💕
*Ir labaiii atsiprašauuu už klaidasss ♡
