Michael pov.
"Man reikia su tavimi pasikalbėti," ištariau bijodamas jos atsakymo.
"Mes neturime apie ką kalbėti, Michael," tarė vis dar tiesiu veidu.
"Turim," sušnibždėjau ir vėl pakėliau žvilgsnį į Abbie. "Aš noriu atsiprašyti už tai jog nepasitikėjau tavimi ir tikrai pamaniau, kad galėtum mane kvailinti. Tai pat už tai, kad permiegojau su ta mergina. Žinau, kad neatleisi ir neprivalai, bet aš tave myliu," pasakiau ir jačiau kaip noriu verkti. Niekada neverkiau, nes maniau kad tai silpnumo požymis, bet dabar supratau, kad tai tik susimaišę jausmai.
"Žinoma neatleisiu. O dabar išeik," žodžiams palikus jos burną man suspaudė širdį. Tokio atsakymo tikėjausi, bet realybėje jis nuskambėjo žiauriau negu vaizduotėje.
"Nagi žmogau, juk ji prašė išeiti," išgirdau vaikiną, kuris nežinia iš kur atsirado. Tai buvo tas pats vėpla, kurį ji laiko geriausiu draugu. Jačiau pyktį bei pavydą ir apsisukęs ant kulno dingau.
Abbie pov.
"Aš noriu atsiprašyti už tai jog nepasitikėjau tavimi, ir tikrai pamaniau, kad galėtum mane kvailinti. Tai pat už tai, kad permiegojau su ta mergina. Žinau, kad neatleisi ir neprivalai, bet aš tave myliu," žodžiai apie tą merginą mane žudė iš vidaus. Žinau, jog jų prieš mane buvo begalė, bet tik šią vieną prakeikiau.
"Žinoma neatleisiu. O dabar išeik," ištariau sunkiai ir laukiau kol Michael išeis. Galvoje vis dar skambėjo žodžiai 'aš tave myliu' . Ar tai gali būti tiesa? Kad ir kaip norėčiau jog būtų, neišėjo tuo tikėti. Norėjau žiotis ir pakartoti ką jam prieš tai pasakiau, bet Matt padarė tai už mane.
"Nagi žmogau, juk ji prašė išeiti," Michael pažvelgęs liūdnomis akimis apsisuko ir išėjo. "Viskas bus gerai," ištarė Matthew stipriai apkabindamas.
-×-×-×-
"Prašau prašau prašau," vis neatstojo Aleksis ir tai buvo vienas iš blogiausių jos įpročių. Kadangi susirgau, mano gimtadienio vakarėlis buvo nukeltas į šią dieną, o Aleksis vis zyzė dėl aprangos, kuri nebuvo man pats svarbiausias dalykas. "Ar tau taip sunku jį užsidėti?"
"Jis per daug iššaukiantis," sumurmėjau sau po nosim ir nuėjau vonios link, pagriebusi trumpą kombinezoną. Užsidėjusi jį nebuvau patenkinta vaizdu, bet nusprendžiau nebesikankinti dėl tokios nesamonės.
Nežinau ar tai dėl to, nes jau esu pilnametė ar dėl kitos priežasties, bet jaičiau kaip keičiuosi. Vieni sakytų, jog tai gerai, kad pagaliau gavau proto ir nebenoriu būti pasileidėlė, apsirengusi minimaliai ir vis ieškanti kokio vakarėlio, kad prisigertų ir užmirštų problemas. Bet kitaip pagalvojus darausi nesavimi. O galbūt tiesiog prieš tai nebuvau savimi? Galbūt jei nebūčiau praradusi tėvų, nebūčiau pasikeitusi? Galbūt tiesiog susitaikiau su likimu ir noriu grįžti prie turėto gyvenimo?
"Atvažiavome," išblaškė iš minčių rudaplaukė ir apsidairiusi pamačiau Ash namą. Čia švenčiau ir pastaruosius kelis gimtadienius, dėl kurių visai nesiskindžiu.
Vos įėjus mane pasitiko daugybė matytų, bet nepažįstamų veidų, ir jie visi mane puolė sveikinti. Kai pagaliau tai baigėsi nupėdinau iki staliuko su gėrimais ir pagriebusi pirmą pasitaikiusią stiklinę nuėjau atokiau. Neturėjau nuotaikos linksmintis. Iš tikrųjų tai norėjau visą tai atšaukti, bet draugai įdėjo daug pastangų, o ir kiti norėjo pasilinksminti. Stebėjau juos visus. Visi jie atrodė laimingi, atsipalaidavę ir apie nieką negalvojantys. Svajojau būti jų vietoje. "Abbie!" sucypiau išgirdusi balsą, kuris mane velniškai išgązdino.
"Calum? Ką čia darai? Maniau, kad negalėsi atvykti," paklausiau nustebusi ir kartu apsidžiaugusi.
"Na, norėjau padaryti kaip ir staigmeną," ištarė pasididžiuodamas. Nusijuokiau ir atsistojusi ištiesiau jam ranką. Atsidūrėme vidurį žmonių minios ir šokome. Stebėjau kiekvieną jo judesį ir galėjau pasakyti, kad jis norėjo mane pabučiuoti. Prisitraukiau jį arčiau ir pabučiavau. Tegul bent jau jis pabūna laimingu.
-•-•-•-•-!
Vatafak.. nežinau ką čia per nesamonę parašiau.. čia vpš kažkaip neįtemą dalis, bet kaltė tai ir mano pačios. Norėjau veiksmo padaryt, supykdžiau juos ir nebežinau kaip sutaikyt. Bet kaip nors ištaisysiu šią klaidą. Gal kita dalis bus vėl iš normalesnių (lb tikiuosi).
Jei patiko, paspauskite 🌟 ir palikite nuomonių komentaruose!♥️
Naujos dalys pirmadieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais!✨
YOU ARE READING
"𝚑𝚊𝚗𝚍𝚜 𝚝𝚘 𝚖𝚢𝚜𝚎𝚕𝚏" • 𝚖.𝚌
Fanfiction|highest rank #1 in fanfiction| "Nubausiu," tyliai sukuždėjo. Pasilenkęs man prie ausies ir suėmęs mano megztuko kraštus pridūrė, "bet ne kaip mažą vaiką,"... •~•~•~• naujos dalys pirmadieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais!
