"𝚑𝚊𝚗𝚍𝚜 𝚝𝚘 𝚖𝚢𝚜𝚎𝚕𝚏" • 𝚖.𝚌

1.15

Abbie pov.

Išgirdusi triukšmą pirmame aukšte prasimerkiau ir nusižiovojau. Kiekvieną kartą nakvodama pas Aleksis turiu anksti keltis. Nesvarbu kaip vėlai ji nueitų miegoti, visada atsikels aštuntą valandą, o po to pradės kuistis virtuvėje.

Pagulėjusi dar keletą minučių išlipau iš lovos. Nusišypsojau sau vos prisiminusi pokalbį su Zaku ir apsirengusi vakarykščius rūbus, nusileidau į virtuvę.

-×-×-×-

"Tai kada tiksliai išskrendi ir kiek laiko ruošiesi ten svečiuotis?" paklausė draugė lupdama apelsiną, kol aš tuo tarpu kramčiau velniškai skanaus blyno kąsnį.

"Pirmadienį išskrendu, bet dar nežinau kada teks grįšti. Pasistengsiu pabūti kaip įmanoma ilgiau," atsakiau jau sukramčiusi kąsnį. Su brolio mergina - Dženifer, nesutariau. Ji nepakentė to fakto, kad gaunu daugiau dėmesio iš Zako nei ji ir pastoviai jam lindo į šikną. Tad esu įsitikinusi, kad prigalvos įvairiausių priežasčių, kad tik kuo greičiau išsiūstų mane namo.

Kartais mąstydama suprantu, kad mano gyvenimas neapsakomai nuobodus. Turiu tris draugus ir per dienas sėdžiu su telefonu rankoje arba žiūriu kvailus meksikiečių serialus. Grįžusi iš Sidnėjaus privalėsiu susirasti darbą. Nors pinigų trūkumu nesiskundžiu, man nepatinka tai jog juos gaunu iš tetos. Daugelis mano metų jau turi darbus ir tauposi mokslams, o už manuosius mokės Anė. Ji, žinoma, taip nusprendė pati. Nenori, kad mes su Zaku nusimokintumėm vien dėl to, kad stengiamės užsidirbti patys.

"Turi kokių planų šiandienai?" pakliausiau baigusi valgyti ir nunešiau lėkštę į indaplovę, bei nusiploviau rankas. Išgirdusi šį klausimą Aleksis svajingai nusišypsojo.

"Vakare einu į pasimatymą su Luke." Jis jai patiko dar nuo tada kai ėjo į vienuoliktą klasę, tačiau niekada neišdrįso jam to prisipažinti, o Luke tik dabar tai suprato. Na, bet geriau vėliau negu niekada. "Man reikia kažko gražaus. Gal kokios suknelės? Ruoškis ir važiuosim į parduotuves."

Išleidusi nepasitenkinimo pilną atodūsį pradėjau eiti link kambario. Pasiskolinusi nedidelę kuprinę iš draugės, įsidėjau telefoną bei piniginę ir nubėgau atgal į virtuvę.

"Jau galim eiti?" paklausė ir aš linktelėjau.

-×-×-×-

Sėdėjau ant nepatogaus suoliuko ir jausdamasi kaip vaikinas atėjęs su mergina apsipirkti, naršiau telefone. Netrukus gavau žinutę nuo Ashton, kuris mane kvietė į naujai atidarytą klubą. Nieko negalvojusi sutikau. Vaikino nemačiau gan ilgą laiką, o praleistas laikas su juo visada būna linksmas ir neužmirštamas.

Man atrašius žinutę iš matavimosi kabinos išėjo Aleksis vilkėdama rausvą, ilgomis rankovėmis ir kelius siekiančia suknelę, kuri pabrėžė jos tobulą figūrą. "Atrodai tai labai gerai," ištariau su iškrypėlišku šypsniu ir ji nusijuokusi grįžo į matavimosi kabiną. Persirengusi išėjo su suknele rankose ir mes nuėjome tiesiai link kasos.

"Turiu aukštakulnius, kurie puikiai tiks prie šios suknelės, todėl galim važiuoti namo," pasakė susimąstydama, o aš atsidusau iš palengvėjimo išgirdusi, kad nebereikės daugiau slampinėti po parduotuves.

"Ashton pakvietė mane į klubą. Galėsi paskolinti ką nors apsirengti?" paklausiau prisiminusi žinutę ir pažiūrėjau į Aleksis šunyčio akimis.

"Juk žinai, kad mano atsakymas visada bus taip," ištarė atrakindama automobilio dureles. Įsėdome ir išvažiame atgal į Aleksis namus.

-×-×-×-

Puse dvylikos jau stovėjau prie klubo ir laukiau kaip visada vėluojančio Ashton. Staiga pajaučiau delną ant užpakalio ir atsisukusi išvydau garbanių.

"Labas ir tau," pavarčiau akis dėl jo vaikiško elgesio, o jis tik nusijuokė savo, merginas žavinčiu, juoku ir pagriebęs mano ranką nusitempė prie galinio įėjimo, kur mus įleido jo pažįstamas. Vos įžengus vindun nosį pasiekė stiprus alkocholio, rūkalų ir prakaito kvapas. Apsidairiau ir nebematydama kažkur dingusio Ashton, prasispraudžiau pro šokančius žmones ir atsidūriau prie baro.

Išgėrusi kelias stiklines alkocholio, kad atsipalaiduočiau, grįžau prie šokančių žmonių ir pradėjau judėti į ritmą. Nepraėjus nei minutei pajutau rankas sau ant liemens, bet tai ignoruodama toliau šokau. Vaikinas pradėjo bučiuoti mano kaklą, bet tai toli gražu nebuvo panašu į tai kaip tai darė Michael. "Gal einam į tualetą?" pasiūlė visiškai negundantį dalyką ir aš papurčiau galvą, duodama neigiamą atsakymą.

"Paleisk," pasakiau muistydamasi, kai jis pradėjo mane temptis įpykęs dėl to, kad atsisakiau. Bet jis nė negalvojo manęs klausyti, o tai vertė mane panikuoti.

"Arba kas?" nusišaipė ir tikriausiai pirmą kartą taip  apsidžiaugiau išgirdusi pažįstamą balsą už mūsų.

"Arba turėsi reikalų su manimi."

-•-•-•-•-!

Jei patiko, paspauskite 🌟 ir palikite nuomonių komentaruose!♥️

Naujos dalys pirmadieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais!✨

-----------

Pradėjau rašyt šitą dalį gal šeštadienį, bet tas visas msg dalykas ir Luke gimtadienis mane padarė tokią emocionalę. Jaučiausi taip lyg žiūrėčiau never say never. Aš taip jais didžiuojuosi❤ Ir dar pažiūrėjau 'how did we end up here', ir au mai gad žmonės, per Michael dalį tiek verkiau😢
Labai atsiprašau už tokį ilgą a/n, bet labai norėjau išsipasakot.