Can You Just Fuck Off? (Baigta)

3.5

-Nna..-sumikčiojau.
-Tu pjaustaisi?!-jo balsas buvo piktas.
-Žinok ne visi pjaustosi savo noru, Louis,-mečiau pastabą.
-Tai dabar peiki mane už tai, kad negalėjau gyvent be tavęs?-jis buvo ganėtinai suirzęs.
-Aš nieko nesakau,-papurčiau galvą.
-O taip, sakai. Ir žinai? Tavo kūnas manau jau per daug,-šnypštė.
-Aš nesipjaustau!-ir man nuotaiką sugadino.
-Tai gal pasakysi kas tau tai padarė?!-jis atsakė tokiu pačiu garsiu tonu.
-Ne,-tariau.
-Ne?!-atrodė kad jis tuoj kažką sudaužys.
-Ne, nes tu tada pulsi žudyt jį!-paaiškinau.
-Jis tave sudarkė ir..-jis nespėjo pabaigt.
-Ah, tai aš sudarkyta. Na tai aš einu, tau gi nereikia sudarkytos,-apsisukau ir ėjau link durų.
-Aš to nesakiau!-jis pastvėrė mane už rankos.
-Tu sakai!-bandžiau išsilaisvinti iš jo gniaužtų.
-Negi tu nori kad aš jį palikčiau gyvą?!-paklausė.
-Ne, aš noriu pati jį užmušt,-greit užsidengiau burną, suprasdama ką pasakiau.
-Tu gal išprotęjai?!-dabar jis buvo įsiutęs.
-Aaš..-nežinojau ką pasakyt.
-Tu kątik iš ten sugrįžai ir ruošiesi vėl grįžt ten?!-negaliu apsakyti jausmų kuriuos mačiau Louis veide.
-Aš negrįšiu ten. Tiesiog užbaigsiu keleta reikalų,-pasakiau ramiu tonu.
-O jei tau kažkas atsitiks?-dabar matėsi ir baimė.
-Nieko nenutiks, tiesiog nueisiu ir nušausiu tą Paul,-ir vėl užsidrngiau burną. Pasakiau per daug.
-Tai buvo Paul?-jis prisimerkė ir aš silpnai linktelėjau,-Galėjau jam kiaušus išdaužyt, makaulę išspardyt...-pridėjau pirštą prie jo lūpų kol jis nesugalvojo visų planų.
-Tu nieko nedarysi,-paliepiau.
-Bet tu pažiūrėk ką jis tau padarė!-jis rodė į šviežiausią randą šalia krūtinės.
-Jis ir atsiims,-sukuždėjau į ausį.
-Bet...-nutildžiau jį bučiniu.
-Mes girti ir diskutuojame tokias temas? Kažkas naujo,-nusijuokiau ir apžergiau jį.
-Ei pala, mes dar neišsiaiškinom,-jis sustabdė.
-Nėra ką aiškinti,-gundančiai sušnabždėjau ir prikandau lūpą.
-Yra, ir mes pirma pasikalbėsim,-jis papurtė galvą.
-Bet..-aš taip buvau ištroškusi jo...Visas mėnesis be jo Tommo.
-Jokių bet. Dabar paaiškink ką ruošiesi daryti dėl Paul,-pavarčiau akis. Ko jis prikibo?
Atsistojau.
-Kur eini?-ji paklausė.
-Paieškot kažko kas mane iškruštų,-trūktelėjau pečiais. Žinojau kad suveiks,-Turbūt Niall dar nemiega,-atidariau duris ir net nepastebėjau kaip greitai jos buvo užtrenktos. Aš skridau ant lovos ir mane užgulė Louis. Tyliai sukikenau.
-Ir daugiau jokio Niall,-jis sušnibždėjo renkdamas mano maikutę.
-Jokio Paul,-pakėliau antakį.
-Ne,-jis paneigė. Aš greitai apverčiau mus ir atsegiau jo kelnes. Ištaukiau jo Tommo ir priglaudžiau prie lūpų. Louis išplėtė akis, bet alkoholis valdė mane. Kol čiulpiau Lou pasididžiavimą, jis dejavo vis garsiau. Kai jau buvo visai arti viršūnės, nustojau.
-Ei,-jis buvo nepatenkintas.
-Daugiau jokio Paul,-pakartojau.
-Ne,-jis vėl nepritarė. Aš vėl paėmiau Tommo ir įsidėjau į burną.
-Daugiau. Jokio. Paul,-atsakiau pauzėmis ir Louis nebevaldė aimanų.
-Ggerai! Oh! Deli!-jis suglebo po patirto orgazmo. Tyliai sukikenau.
-Ei, negražu naudotis manimi, kai esu toks pažeidžiamas,-jis susiraukė kai atsigavo.
Iškišau liežuvį ir nulipau nuo jo.
-Tai buvo nepakartojama,-tyliai alsavo Louis.
-Jei būsi geras berniukas, galbūt kada nors tai pakartosiu,- sušnibždėjau jam į ausį.
Jis prikando lūpą kai apsivilkau marškinius.
-Baik spoksot!-sutikau jo žvilgsnį. Jis išsišiepė ir vaizdingai apsilaižė lūpas.
-Ugh,-suburbėjau kai moviausi kelnaites. Specialiai jas moviausi lėtai ir kraipydama užpakaliuką.
-Ei, neerzink,-dabar jis susiraukė.
-Ei, nežiūrėk,-pamėgdžiojau.
Atidariau duris.
-Tikiuosi ne pas Niall eini?-jis prisimerkė.
-Pfu, aišku kad ne. Kaip galėjai pagalvot? Pas Harry,-pasakiau rimtu veidu.
-Ką?!-jo išraiška buvi tokia...Tokia..
Prapliupau juoku.
-Būtum matęs savo veidą,-juokiausi.
-Nejuokinga,-jis susiraukė.
-Juokinga,-paneigiau,-Nu ok, jei rimtai tai einu pas Arią.
Apačioje dauguma gulėjo kas kur. Ash su Luke laižėsi. Okey...
Priėjau prie Arios, kuri šnekučiavosi su Harry.
-Ką jūs?-paklausiau.
-Aa..Nieko,-Aria nusišypsojo nekaltučiu veidu.
-Harry,-pasivedžiau jį į šoną,-Nebandai žaist su mano sese!-supykau.
-Aš...-aha, žinau tą 'aš'.
-Nebandai lyst prie jos!-aiškinau jam.
-Kodėl?-jis paklausė.
-Nes tu neprasidedi su viena,-sukritikavau ir jis nutilo.
-Aš gal jau eisiu,-suburbėjo Harry ir kažkur išėjo.
-Aria? Rimtai? Su juo?-pakėliau antakį.
-Jis fainas,-ji trūktelėjo pečiais.
-Kol nenusitempė tavęs į lovą,-pavarčiau akimis.
-O kas tau sakė kad jis jau nebuvo?-ji nusišypsojo ir aš sustingau. Ji ką?
-Juokaunu gi, būtum mačius savo veidą,-ji prunkštelėjo.
-Man tiesiog neramu dėl jaunesniosios sesutės,-atsidusau.
-Jaunesnioji sesutė per visą savo gyvenimą yra patyrus skaudesnių dalykų nei vaikino įskaudinimas,-pavartė akis.
-Mylimo žmogaus įskaudinimas yra žymiai blogiau už tuos visus dalykus. Ar tu mylėjai ką nors?-paklausiau.
-Aš susitikinėjau su Paul..-ji nutęsė.
-Ar mylėjai jį?-pakartojau klausimą. Ji nutilo.
-Aš būsiu atsargi. Pažadu,-ji apkabino mane.
-Kai pasirinksi, kelio atgal nebus,-perspėjau.
-Ar jis galėtų mane įskaudint?-ar Harry įskaudintų?
-Jis neturi daugkartinių reikalų su merginomis,-tariau.
-Oh,-atsiduso ji.
-Kur mano sužadėtinė?!-išgirdau pažįstamą bet labai girtą balsą. Atsigręžiau ir pamačiau Louis stovintį ant stalo ir rėkiantį.
Atsidusau ir priėjusi padėjau jam nulipt.
-Einam namo,-tariau Louis.
-Kodėl negalim čia likt?-jis susiraukė.
-Įsivaizduok žmones kurie dulkinosi lovoje, kurioje mes miegotume,-nusijuokiau pagalvojusi apie Skar ir Džefry.
-Pavyzdžiui apie mus?-jis išsišiepė ir aš trenkiau delnu per veidą.
Už poros minučių buvome prie namų.
-Pro balkoną?-paklausiau
-Aš girtas kaip triūsikų stalčius,-jis kažką suburbėjo.
-Ot radai su kuo palygint,-pavarčiau akis ir užsirioblinau į balkoną.
-Tavo triūsikai raudoni,-vos apvertė liežuvį.
-Ir leisiu tau juos numaut,-šyptelėjau.
-Ką?-jo akys sužibo.
-Sakiau greičiau lipk kol tėvai nepamatė,-ištiesiau jam ranką ir jis atsidusęs užlipo.
Atsiguliau šalia Louis ir pajaučiau bakstelėjimą ties koja. Miegu toliau. Vistiek baksnoja. Ugh... Atidengiu kaldrą ir pavartau akis. Tai Louis draugužis bado man koją. Pasitraukiau toliau nuo jo.
-Jis nemiega,-Louis sumurmėjo.
-Tai užmigdyk,-prunkštelėjau.
-Tu jį pasupuok, paglostyk,-tarė pusiau miegodamas.
-Eik šikt,-nusisukiau. Bakst.
-Nu Louis!-atsisukiau.
-Čia ne aš, o Tommo,-jis toliau baksnojo.
-Tai pasakyk jam, kad rytoj užsidėsiu naują nėrinukų komplektą. Rytoj,-ištariau pažodžiui ir užsimerkiau. Rodos ir Tommo pagaliau nurimo.

Šiandien nuotaika žiauriai gera nepaisant to, kad baisiai neišsimiegojau(kas šiandien kėlėsi 4.20h ir žiūrėjo krepšinį supras...)

Žodžiu noriu padėkoti už žaibo greičiu didėjantį likų ir peržiūrų skaičių. Ir jūsų nuostabius komentarus, kurie skatina rašyt toliau. :)