Can You Just Fuck Off? (Baigta)

1.22

Penkios dienos. Nuo tos dienos praėjo penkios dienos. Aš palūžau. Tačiau tik viduje, nes išorėje bandžiau atrodyt stipri. Aš jį myliu, tačiau aš jam niekas. Jis taip pat taps nieku. Rytoj. Ne... Po mėnesio. Hm... Po metų? Žodžiu, kažkada. Gal.
Kas pasikeitė per tas penkias dienas? Ogi tėvai nuėmė namų areštą. Jey. Nors nė velnio aš nedžiūgauju. Vis tiek neturiu, kur eiti.
Louis su manim nebendrauja. Jis atsiribojo nuo manęs ir matau, kad kažką slepia. Su ta blondine daugiau jo nebemačiau. Bet užtat kiekvieną dieną vis su kita kekše vaikšto.
O aš? Gal ir man reiktų įsimylėti? Tačiau ką? Nežinau, ar man pavyktų...
Ir ką gi man veikt dabar? Gulėjau lovoje. Pasiėmiau telefoną ir paspaudžiau pirmą pasitaikiusį numerį. Net nežiūrėjau, kam skambinu.
-Klausau,- pasigirdo apsimiegojęs Niall balsas. Ok, aš paskambinau jam.
-Labas, Niall,- pasisveikinau.
-Delilah, kaip tu?- paklausė.
-Puikiai,- džiugiai atsakiau.
-Juk žinau, kad taip nėra,- spėju, kad pavartė akis.
-Tai nachui klausi,- mano eilė vartyt akis.
-Ah...- atsiduso ir nusijuokė.
-Nori susitikt?- paklausiau, nes žiauriai neturėjau ką veikt.
-Ok, už penkių minučių būsiu,- tarė.
-Gerai,- linktelėjau.
-Rimtai?- nusijuokė.
-Kas?- susiraukiau.
-Per penkias minutes spėsi susiruošt?-žvengė.
-Čia išūkis?- paklausiau.
-Kaip tik nori, nors net Zayn per tiek laiko neapsivelka. Kur jau kalbėt apie Harry...- sukikeno.
-Ugh jūs, vaikinai,- nusijuokiau.
-Tai iki, tuoj būsiu,- padėjo ragelį.
Aš greit apsivilkau trumpus džinsinius šortukus ir croptopą. Jau vasara greit bus.
Susiruošiau per keturias minutes, todėl laukiau lauke. Tolumoje išvydau bėgantį vaikiną. Rimtai, Niall?
-Rimtai? Galėjai pasakyt, kad pėsčias eisi, būčiau atvažiavus,- nusijuokiau.
Jis mane apkabino ir paslėpiau veidą jo kaklo linkyje. Įkvėpiau jo kvepalų. Jis kvepėjo kitaip, nei Louis. Tačiau man patiko. Jo glėbyje jaučiausi kitaip. Tačiau saugi. Jo plaukai šviesūs ir taip pat pasišiaušę, kaip ir Louis. Pažvelgiau į jo mėlynas akis. Jos, nors ir mėlynos, bet kitokios, nei Louis. Kodėl aš visus lyginu su Louis?
Niall akys gražios ir to neneigsiu. Lūpos rausvos ir putlios...
Sutikau Niall žvilgsnį. Jo akyse matėsi rūpestis, pasimetimas ir... Kas? Nespėjau pamatyti, kai jis prilinko prie manęs ir aš įsisiurbiau į jo lūpas. Nors buvau bučiavus jį ir anksčiau, šis kartas kitoks. Bučinys buvo ne toks, koks Louis. Tačiau savotiškas ir man patiko.
-Kas čia buvo?- paklausė Niall, kai mums pritrūko oro.
-Nežinau,- šyptelėjau.
Niall sunėrė mūsų pirštus. Taip darydavo Louis. Greit ištraukiau pirštus iš Niall delno ir sutikau sutrikusį Niall žvilgsnį.
-Taip darydavo jis,- šių žodžių jam užteko, kad jis prisitrauktų mane arčiau ir apkabintų per liemenį. Šyptelėjau nuo tokio jo gesto.
Tačiau jis niekada neprilygs Louis. Tol, kol Louis turėsiu savo atmintyje. Tai yra du pasirinkimai - arba visą gyvenimą gyventi depresijoj, arba Louis pamiršti.

Su Niall vaikščiojom po parką. Saulė švietė, todėl buvo šilta, dėl ko džiaugiausi. Prisėdom ant suoliuko ir kalbėjom apie beleką. Su juo tikrai buvo linksma. Ir kodėl aš turėjau įsimylėti būtent Louis? Jei būčiau buvus su Niall, tikiu, kad to nebūtų buvę. Gal dar ne vėlu? Bet, ar aš taip galėčiau?

#Louis pov.#
Sėdėjau savo kambaryje sugniaužęs kumščius. Dantys tvirtai sukąsti ir pyktis veržiasi per kraštus. Ir kodėl aš toks piktas? Ogi todėl, kad prieš gerą valandą pažiūrėjau pro langą. Ir ką ten pamačiau? Kaip Niall su Delilah laižosi. Ir jai tai patiko! Bet iš Niall to nesitikėjau. Jis ir Zayn man būdavo kaip broliai, kurių niekada neturėjau.
Bet gal taip ir geriau? Delilah laiminga juk? O be to, aš pats ją palikau. Ugh...
Paspaudžiau skambinti ir atsiliepė Zayn.
-Ko tau?- iškart paklausė.
-Koks mandagumas... Tikriausiai kokią kekšę dulkint sutrukdžiau?-nusijuokiau.
-Ne, aš pas Liam,- atsakė.
-Galiu atvaryt?- paklausiau.
-Gerai...- atsakė.
Apsirengiau ir, sėdęs ant motociklo, nukūriau pas Liam. Įėjęs į vidų, radau tuodu sėdinčius ant sofos ir spoksančius futbolo varžybas.
-Kas lošia?- niūriai paklausiau ir prisėdau šalia.
-Anglija su Ispanija,- atsakė Liam net nepakeldamas akių.
-Mh...- numykiau.
-Klausyk, jeigu tau bloga nuotaika, nebūtina to visiems rodyt,- pavartė akis Zayn.
-O tu bent žinai, kodėl mano nuotaika tokia? A?- užrėkiau.
-Kažkokia kekšė pist nedavė?-prunkštelėjo Zayn.
-Ne! Mano Delilah laižėsi su Niall!-užstaugiau per visus namus.
-O Niall nemiega, žiūriu,- nusijuokė Zayn.
-Tau čia juokinga?- vos valdžiau pyktį.
-Tu pats ją palikai, taigi ji gali daryt, ką nori,- trūktelėjo pečiais Liam.
-Aš neturėjau kito pasirinkimo, man grasino,- pasakiau ir jie pagaliau atitraukė akis nuo ekrano ir sužiūro į mane.
-Bob nori, kad grįžtume,- atsigręžiau į Zayn ir jo veido mimika buvo neįskaitoma,- Aš nežinau, ką daryt, Liam,- turbūt antrą kartą gyvenime prašau pagalbos. Ir abu kartus Liam. Jis mano didvyris. Cha.
-Nežinau, ką galėčiau padaryti,-susimąstė Liam.
-Nagi, tu jau vieną kartą ištraukei mus iš ten,- prašiau,- Aš jau praradau patį brangiausią žmogų, nežinau, ką daryt,-atsidusau.
-Tu ją myli?- Zayn.
-Labiau už gyvenimą,- tyliai tariau.
-Tai susigrąžink ją,- paragino Zayn.
-Negaliu rizikuoti jos gyvybe,- tariau.
-Aš padėsiu. Turiu ryšių ir už Anglijos ribų,- sutiko Liam.
-Ačiū,- puoliau apkabinti Liam. Turbūt atrodžiau kaip paskutinis mulkis, bet man pom.
-Kartais man atrodo, kad visi mano draugai gėjai,- tarė tarpdury išdygęs Niall. Sugniaužiau kumščius.
-Kas prakalbo,- sušnypščiau ir artėjau prie jo.
-Ne nuotaikoj? Mėnesinės?- nusijuokė.
-Tuoj tau bus mėnesinės iš nosies,-šnypščiau, kol mano dėmesį patraukė visai šalia stovinti Delilah. Jos akyse matėsi sumišimas, tačiau baimės nesimatė.
-Ji mano. Aišku?- sušnibždėjau Niall, o jis tik nusikvatojo.
-Nejaugi?- tramdė šypseną,- Pats ją palikai.
Delilah mus stebėjo be išraiškos.
-Tuoj ir tu paliksi. Arba ją, arba šį pasaulį,- tariau ir mano kumštis leidosi link Niall veido, bet mano ranką sustabdė. Pakėliau akis. Delilah?
-Ir ką su tais kumščias išspresi? Gal Niall ir nebebus, bet nereiškia, kad grįšiu pas tave,- tyliai pasakė.
-Prašau,- sušnibždėjau.
-Aš irgi prašiau, bet jau per vėlu,- tarė ji.
-Tu juk negali be manęs,- tariau.
-Puikiai gyvenau, kol nesutikau tavęs,-pavartė akis.
-Nevartyk akių, nes iškris,-sudraudžiau.
-Tai puiku, bent jau nebematysiu tavo snukio,- vėl pavartė akis.
-Tu gailiesi, kad mane sutikai?-nusijuokiau.
-Taip, nebūčiau atsikrausčius čia, nebūčiau kentėjus, ir beje, tu taip pat galėtum netrukdomai būti su ta blondine,- ji šyptelėjo.
-Tarp mūsų su ja nieko nėra,- gyniausi.
-Gerai bent, kad tarp mūsų kažkas yra,- šyptelėjo. Aš prisimerkiau. Širdis daužėsi kaip pašėlus. Tie visi bernai mus visą tą laiką stebėjo.
-Kas?- paklausiau ir nuoširdžiai nusišypsojau.
-Siena,- tarė ji šaltai. Auč.
-Sieną galima prakirst,- atsakiau.
-Kaip ir tavo galvą,- mirktelėjo. Ar ji man grasino?
-Tu man grasinai?- prisimerkiau.
-Argi aš taip galėčiau?,- ji sumirksėjo.
-Aišku negalėtum, net musės nenuskriaustum,- susimąsčiau.
-Kalbėk, kalbėk,- šyptelėjo.
-Čia išūkis?- paklausiau.
-Man ne lygis su tavim kovot,- ji sunėrė rankas prie krūtinės.
-Nagi, gyvenimas trumpas, reikia viską išbandyt,- raginau ją.
-Tai, kad yra dalykų ir trumpesnių už gyvenimą,- ji išsišiepė.
-Pavyzdžiui?- prisimerkiau.
-Tavo penis,- auč.
-Taip nesakei, kai mes mylėjomės,-tariau.
-Tai ir nenorėjau tada sakyt,- ji papūtė lūpas.
-Taip kalbi, nes nori jį pajust savyje?-paklausiau.
-Pajust,- nusijuokė,- Nieko ten nesijaučia,- auč.
-Nejaugi jis tikrai toks trumpas,-susiraukiau.
-Per švelniai pasakyta,- nusijuokė.
-Tu įžeidei mano Tommo.
-Tu dar tokį turi?- auč.
Visi tyliai žvengė iš mūsų.
-Žinai, man galvoj vienas klausimas visada stovėjo,- ji pamąstė.
-Ne tik klausimai gali stovėti,-parodžiau į savo draugužį, kuris jau buvo prabudęs iš žiemos miego.
-Eik susitvarkyk tai,- ji užsimerkė.
-Sutvarkyk,- prikandau lūpą.
-Ne, tokį mažą ir pats gali,- ji purtė galvą. Nejaugi jis rimtai toks mažas?
Durys prasivėrė ir įėjo Harry. Dar to betrūko.
-Harry, ar rimtai mano penis toks mažas?- paklausiau ir visi kambaryje paspringo.
-Am... Ką?- jis pasimetė.
-Ji įžeidinėja mano Tommo,-patempiau lūpą.
-Na... Hmm...- jis numykė.
-Tikrai neklausiu, iš kur Harry turi žinoti Louis penio dydį,- Delilah pakėlė antakius ir išpūtė akis.
-Ką?- surėkėm su Harry vienu metu.
-Juk jis didelis,- gyniau savo Tommo.
-Aha,- sarkastiškai palinksėjo Deli.
Greit nusimoviau kelnes ir pamakalavau savo daikčiuku. Visi užsidengė akis.
-Dieve, Louis!- užrėkė vaikinai.
-Nagi, nejaugi jis mažas?- paklausiau Delilah, kuri stovėjo paraudusi?
-Louis, tu man vaikystę sutraumavai,-užsidengęs akis sėdėjo Zayn.
-Pats tokį turi, tik gal mažesnį,- tariau.
-Man tikrai įdomu, iš kur jūs vienas kito bybių dydžius žinot? Gal kokias gėjų orgijas rengiat?- Delilah nusijuokė. Jos šypsena tokia fantastiška. Kuo akys labiau leidosi žemyn, tuo Tommo stiebėsi aukštyn.
-Deli, ką daryt, mano Tommo tuoj į dangų remsis,- pasakiau ir ji išsišiepė.
-Tai einam jį sutvarkyt,- paėmė mane už rankos ir ėmė kažkur vestis. Ką? Ji rimtai?

#Delilah pov.#
Išsivedžiau Louis, nes buvau kai ką sugalvojus. Aišku, aš apie jo penį melavau, nes jis toks... Ugh...
Pasodinau jį ant kėdės ir surišau rankas. Akis taip pat užrišiau ir liepiau palaukti. Išėjus pasiėmiau telefoną ir surinkau kažkokio vaikino numerį. Susipažinom klube. Jis gėjus. Vardas kažkoks kaip... Mik, Mike. Neprisimenu. Po kelių minučių jis buvo čia. Beje, jis pats man pasiūlė tokį pokštą, nors aš negalvojau, kad atskambinsiu jam atgal.
Kai jis atėjo, nuvedžiau jį pas Louis. Pati išėjau ir papasakojau planą vaikinams. Tie žvengė iki ašarų.

#Louis pov.#
Laukiau, kol grįš Delilah. Įdomu, ką ji sugalvojo. Ak, Tommo, ramiau...
Išgirdau žingsnius ir ranka apglėbė mano penį. Deli judino ranką aukštyn, žemyn taip išprašydama dejonę iš manęs. Gaila, kad negalėjau jos matyti, nes turbūt atrodo labai seksualiai. Kai ji priglaudė lūpas prie mano draugužio, jau nebevaldžiau dejonių.
-Delilah! Ah!!- rėkiau, kol ji čiulpė mano Tommo. Kai malonumo banga priartėjo, išleidau paskutinę dejonę, kuri privedė mane prie stipraus orgazmo. Kai suglebau, man atrišė akis ir aš gavau šoką. Prieš mane stovėjo kažkoks pydaras.
-AaAaaaaaaaa!!!- sužviegiau kaip mergaitė.

#Delilah pov.#
Aaaaaaaaa!!- pasigirdo Louis spygimas. Visi pradėjom springti oru, kol nuėjom ten. Cha, Louis, bet mano kerštas dar tik prasideda...

Kažkokią pievą suraičiau. Gal biškį ir nusivažiavau..Nu gal ir ne biškį.. Bet kol kas šita pieva yra mano ilgiausia dalis! Pusė dalies žvengiau. Tiesiog man šiandien nuotaika gera:D