Can You Just Fuck Off? (Baigta)

1.12

-Ššš, būk tyliai,- sušnibždėjo Louis, kai mes naktį lipome į balkoną. Būtume ėję pro duris, bet pirma - tėvai neturi sužinot, kad grįžom tik dabar, antra - mes šiek tiek girti, o trečia - taip smagiau. Nors atrodome kaip vagys. Savo namuose.
Louis greit įlipo į balkoną ir užkėlė mane.
-Labanakt,- palinkėjau.
-Labanakt,- šyptelėjo.

Žadintuvas... Kodėl aš neturiu normalaus žadintuvo? Turiu tik telefone. Klausiate, kuo jie skiriasi? Ogi tuo, kad ryte žadintuvą gali mest į sieną, o telefono kažkaip gaila...
Nulipau į apačią, kur pusryčiavo tėvai.
-Labas rytas,- pasisveikinau. Taip, aš pasisveikinau.
-Kažkam gera nuotaika?- pakėlė antakį mama. Taip, man gera nuotaika, turbūt dėl vakar...
-Dar pakalbėsi ir ji taps bloga,-caktelėjau liežuviu.
Mama sunėrė rankas ir parodė, kad 'užsisega' burną. Nusijuokiau. Pačiupau sumuštinį ir jį suvalgius nulėkiau į garažą.
-Deli,- išgirdau Louis balsą,- Gal pavežt?- patapšnojo per savo motociklą.
-Ir savo turiu,- mostelėjau į saviškį.
-Bet aš noriu, kad važiuotum su manim,- paprašė. Aš nesipriešinau ir apkabinau jo liemenį, o galvą parėmiau ant jo peties.

Prie mokyklos jis sunėrė mūsų pirštus. Kai ėjome per kolidorių, visų žvilgsniai buvo susmeigti į mus. Kai pamačiau tą kalę Stasę, Louis apkabino mane per pečius, kas privertė mane šyptelėti.

-Jūs ten gale tyliau, trukdot man vesti pamoką!- užrėkė ačkarikė, kai mes per matematiką nenustojom plepėt su Louis.
-Jūs irgi tyliau, trukdot mums šnekėtis,- atrėžiau mokytojai.
-Jei nepatinka, išeik,- burbtelėjo.
-Ir tik dabar tai pasiūlot?- vaidinau įsižeidusią ir ėmiau eiti link durų. Louis taip pat pakilo iš savo vietos.
-O tau ko ten?- mokytoja kreipėsi į Louis.
-Jai tai leidžiat išeit... Aš irgi noriu,-papūtė lūpas.
-Ji mane nervina,- paaiškino mokytoja.
-Oi, jūs nežinot, ką galiu aš,- purtė galvą. Ačkarikė atsiduso ir parodė mostu išeit. Ji turbūt dabar negali atsidžiaugt mūsų atsikračius.

Nuėjau į mokyklos tualetą, o Louis, kaip tikras džentelmenas laukė už durų. Kai viską susitvarkiau, išvydau Stasę prie veidrodžio, kuri tepėsi blakstienas turbūt dešimtu sluoksniu.
-Kam tu tiek dažais?- neištvėrusi paklausiau.
-Kad gražesnė būčiau,- ji pavartė akis ir pažiūrėjo į mane dzaa žvilgsniu.
-Tai kodėl nebūni?- vėl paklausiau ir tuo metu ji pakreipė šepetėlį, todėl tušas ištepliojo jos akis.
-Net nebandyk lįst prie Louis,-sušnypštė,- Jis mano.
-Per vėlu,- šyptelėjau.
-Jis tave greit paliks, jis susiras gražesnę,- pasipureno savo kudlas.
-Su išterlitom akim ir lūpdažiu kaip klouno?- prunkštelėjau,- Jei jis norėtų tokios, eitų ieškot į cirką. Nors pala, net cirko nereikia, nes štai viena stovi prieš mane,- tariau ir išėjau palikusi ją verdančią iš pykčio.

-Tai?- paklausė Skar, kai susitikom visus. Rankos mostu parodė kad tęsčiau.
-Tai...- nespėjau baigti.
-Jei vėl sakysi, kad tai buvo tik bučinys, aš trenksiu sau per veidą,-pavaidino, kad trenkia.
-Gali nesivargint, aš tau trenksiu už tave,- įsiterpė Keill.
-Mes pora,- tarė Louis ir visi išsižiojo.
-Juokaujat?- negalėjo patikėt Skar.
-O tai ką tikėjais išgirst?- šyptelėjau.
-Tai buvo tik paprastas bučinys,-suplonino balsą ir nusivaipė.
-Sveikinu, brolau,- sukirto rankomis Zayn su Louis. Visi sveikino mus, išskyrus Liam. Tas tik stebėjo be išraiškos. Jam gal kas? PMS?

-Ką veikiam?- paklausiau, kai grįžome namo.
-Filmų vakaras?- paklausė.
-Kalbi visai kaip Skar,- nusijuokiau.
-Bet užtat, kai žiūrėsim siaubo filmą, nežviegsiu,- prunkštelėjom abu.

Žiūrėjome pagiežą.
-Nu bet ta tai kutvėla, negali plaukų susišukuot,- juokiausi vietoje, kurioje išlindo pagieža.
-Rūbai tai ousum, iš kokio konteinerio turbūt ištraukė,- toliau juokiausi.
-Su tavim žiūrėt neįmanoma,- atsiduso Louis.
-O ką man daryt, cypt, kai ta kūtvėla išlenda?- paklausiau,- Aa, Louis, gelbėk mane nuo špakliaus karalienės,- sucypiau ir Louis prunštelėjo.
-Gerai, tyliu,- juokėsi.

#Louis pov.#
Žiūrėjome filmus su Delilah. Mane juokino, kaip ji išsityčioja iš baisios filmo idėjos. Apglėbiau ją ir ji susiraitė lyg kokia katytė.
Mane neramina Liam. Jis šiandien žiūrėjo į mane keistai. Tikiuosi, kad Deli to nepastebėjo, nes nenoriu jai nieko pasakoti.

#Delilah pov.#
-Miegok pas mane,- pasiūliau, kai baigėme žiūrėti filmus. Tiesiog netyčia išsprūdo...
-Gerai,- šyptelėjo ir įėjo į mano kambarį. Nusipraususi atsiguliau į lovą ir laukiau Louis. Jis išėjo iš vonios be marškinių ir matėsi jo ištreniruota krūtinė. Wow...
-Patinka, ką matai?- šelmiškai nusišypsojo. Aš susigėdusi paslėpiau veidą pagalvėje, nes ir vėl jis mane prigavo.
Jis atsigulė šalia manęs ir apkabino. Prisiminiau tą naktį, kai buvau girta ir pasiūliau jam miegot su manimi. Šįkart aš blaivi. Ir aš jį myliu. Pala, myliu? Taip, kvailele, myli...

Savaitgalis... Ir net nėra jokių Skar skambučių... Išsimiegojau puikiai. Ir viskas tik dėl to, kad išsijungiau telefono garsą.
Pasimuisčiau, tačiau pajutau rankas, apglėbusias liemenį. Louis... Atsimerkiau ir nužvelgiau jo veidą. Jo plaukai buvo išsitaršę ir šiek tiek užkritę ant akių. Jis atrodė labai mielai.
Atidengiau adijalą ir norėjau keltis, bet už akių užkliuvo Louis krūtinė. Jo pilvo presas toks... Ugh. Švelniai priglaudžiau ranką prie preso kvadratėlių. Wow, kokie raumenukai...
-Kutena,- nusijuokė Louis ir aš greit atitraukiau ranką. Kritau į pagalvę, kad paslėpčiau raudonį.
-Tu apsimetei, kad miegi,- tariau faktą.
-Aš rimtai miegojau, kol nepradėjai čiupinėt manęs,- nusižiovavo.
Jaučiu, kaip mano skruostai jau dega. Anksčiau niekada neraudonuodavau, bet Louis turi talentą pastatyti mane į nejaukias situacijas.
-Žinai, galėčiau taip atsibust kasdien,-šyptelėjo ir atsikėlė iš lovos.
-Aš irgi,- šyptelėjau jam atgal.
Dabar vienintelė problema yra ta, kad reiks kažkaip apie tai pranešti tėvams. Ir įtariu, kad jie nebus labai jau patenkinti... Bet ateis laikas ir sužinos...

Nulipom į apačią ir tėvų neradom. Turbūt išvažiavo kažkur...
Išsitraukiau iš šaldytuvo pieno, kiaušinių, pasiėmiau miltų ir visa kita, ko reikės blynams.
Blynai gavosi nekokie, nes visą tą laiką Louis mane erzino, taip nukreipdamas dėmesį. Ir blynai priskrusdavo. Oh...
-Louis, per tave prideginau blyną,-pasiskundžiau, gramdydama nuo keptuvės priskrudėlį.
-Aš labai atsiprašau,- sumirksėjo ir priartėjo prie manęs. Greit pajaučiau jo lūpas ant savųjų. Mes bučiavomės ilgai. Jo rankos buvo ant mano liemens, o aš viena apkabinau jo kaklą, o kitą įvėliau į jo plaukus. Mūsų bučinį sudrumstė dužimo garsas.
-Ką, po galais, tai reiškia?- surėkė mama, o mes greitai atsitraukėm ir sužiūrom į sudužusį puodelį mamai po kojomis.