Can You Just Fuck Off? (Baigta)

1.29

Kai su Louis baigėm visą 'veiksmą', sugriuvom ant lovos.
Po pusvalandžio gulėjimo prisiminiau.
-Reikia varyt apsišopint,-tariau ir Louis giliai įkvėpė oro.
-Tiksliai,-tarė ir mes lėtai atsikėlėm iš lovos.
Louis vis dar nuogas ėmė vaikščioti po kambarį.
-Prisidenk,-užsidengiau akis.
-Gerai, jau,-tarė ir aš atsimerkiau. Louis išsišiepė ir būdamas vis dar nuogas pamakalavo savo daikčiuku.
-Louis!-surėkiau ir nusisukau. Paskui apsivyniojusi kaldra nuėjau į vonią persivilkti.
-Netįsiok mano kaldros,-paliepė.
-Aš greit,-tariau.
-Ne, neleidžiu,-purtė galvą.
-Tau gaila?-susiraukiau.
-Taip. Todėl staigiai grąžini kaldrą,-papūtė lūpas.
-Ir vaikščiot nuoga?-pakėliau antakius.
-Man netrukdo,-jis išsišiepė. Ah. Jis dar pasigailės...
-Tu pasigailėsi. Pamatysi,-išsišiepiau.

Parduotuvėje ilgai knaisiojomės po suknelių skyrių. Mama paliepė, kad pamergių suknelės būtų žydros, pabrolių žydri marškiniai. Bet rasti žydrą ilgą suknelę ne taip jau paprasta...
-Dėl manęs gali eiti ir nuoga,-prikando lūpą Louis.
-Ten bus ir daugiau vaikinų,-priminiau jam.
-Ką? Viskas, tada nusprendžiau. Eisi su vienuolės apdaru,-jis papūtė lūpas.
-Ar kažkas pavydi manęs?-prisimerkiau.
-Ne, tau tik pasigirdo,-papurtė galvą.
-Tai tada einu nukalbinsiu kokį vaikiną..-tariau ir pradėjau eiti link kažkokio vaikinuko, kuris nužiūrėjęs mane prikando lūpą.
-Labas,-jis flirtuojančiai tarė.
-Sveikas,-nusišypsojau.
-Aš Matt,-prisistatė.
-Delilah,-pasakiau savo vardą.
-Atsiprašau bet ji turi vaikiną,-Louis ėmė mane tempt už rankos.
-Tai tikrai nepavydi?-sukikenau.
-Užtilk,-paliepė.

Nuėjome į kavinukę išgerti kavos, nes drabužių paieškos išvargino.
Užsisakėm kavos ir iš lėto ją gurkšnojom, kol pamatėm įeinančius Zayn ir Liam. Louis jiems pamojo ir jie prisėdo šalia.
-Ką veikiat?-Lou paklausė.
-Ai, šiaip vaikštinėjom,-šyptelėjo Zayn,-Jūs?
-Ieškom drabužių vestuvėm,-atsakiau.
-Taip greit vestuv.. Ai, čia jūsų tėvų?-nusijuokė Liam.
Dat kiek paplepėjom kol kai ką atsiminiau. Sakiau kad Louis pasigailės už rytą...
Atsisėdau ant Louis kelių, jis kiek sutriko bet apkabino. Šiek tiek patogiau atsisėdau.
-Nedaryk taip,-sušnibždėjo Louis.
-Ko nedaryt?-apsimečiau kvailele ir dar labiau pasitryniau.
-Delilah,-jis paliepė griežtai, o Zayn su Liam žiūrėjo nesupratę.
-Atsimeni, sakiau kad pasigailėsi,-sušnibždėjau ir pradėjau trintis dar stipriau. Jaučiau kaip Tommo bunda. Louis ėmė inkšti stengdamasis neišsiduoti.
-Louis, kažkas nenustygsta vietoje,-sušnibždėjau.
-Di,-jis sušnypštė tačiau tai gavosi kaip tyli aimana.
-Ne per mažos kelnės?-paklausiau nes jo draugužis rodės tuoj kelnes praplėš.
-Louis, tau viskas gerai?-paklausė Zayn.
-Tttaip,-vos išlemeno Louis.
-Tikrai?-prisimerkė Liam.
-Mmm,-Louis linktelėjo ir vos neišleido aimanos,-Man tik reikia...Į tualetą,-jis greit atsistojo ir greitu žingsniu nuskubėjo link tualeto.
-Nesupratau?-susižvalgė Zayn su Liam.
-Nuėjo savo Tommo sutvarkyt kol dangaus neprarėžė,-trūktelėjau pečiais ir jie prapliupo kvatotis.
-Sakau kas čia jam yra,-pro ašaras išsakė Zayn,-Oi tu Delilah,-jis pirštu parodė niu niu niu.
-Aš nekalta kad jis taip greitai susijaudina,-prunkštelėjau.
Po poros minučių pasirodė ir Louis.
-Taip greit nuleidai?-prunkštelėjo Zayn ir Louis sužvairavo į mane.
-Tu dar atsiimsi,-Louis perspėjo mane.
-Kažkieno laukia smagi naktelė,-pakilnojo antakius Zayn su Liam. Abu pavartėme akis.

Kai pagaliau radom drabužius vestuvėms, grįžom namo. Namuose išvydome tėvus ir dar kažkokius žmones.
-Vaikai, susipažinkit, čia ponas ir ponia Kolins,-Dan tarė ir mes pasisveikinome.
-Ir čia jų sūnus, Zack,-mama pridūrė. Mano akys susidūrė su to Zack ir jis man mirktelėjo. Ką?
Louis apglėbė mane per juosmenį nes supratom kad pabėgt neišdegs.
-Čia mano sūnus Louis ir Rose dukra Delilah,-pristatė mus. Vaje kiek oficialumo.
Louis pamatęs kaip Zack į mane žiūri, prisitraukė dar arčiau.
-Zack, matai kaip įbrolis su įsesere gražiai sutaria. O tu su savo įsesere amžinai pyksties,-tarė ponas Kolins savo sūnui.
-Nekenčiu Margaret,-pavartė akis Zack. Tada vėl atsisukė į mane ir prikando lūpą.
-Na, papasakokit ką nors apie save,-atsigręžė į mus ponia Kolins,-Louis, turi merginą?
-Taip,-jis pasakė užtikrintai.
-Matai, Zack, ir tau reiktų merginą susirast,-caktelėjo liežuviu ponia.
Jis ir vėl pavartė akis.
-Nevartyk akių!-sudrausmino jį,-Nejaugi net nusižiūrėjęs jokios merginos nesi?-klausinėjo jo tėvas.
-Esu,-jis žvilgtelėjo į mane ir mirktelėjo. Nu jis vapšė durnas.
-Ir kas ta panelė?-dabar įsikišo mama.
-Jūsų dukra,-jis tarė ir aš prukštelėjau.
Visi į mane sužiūro. Nejauku kažkaip.
-O tu Delilah turi vaikiną?-į mane kreipėsi ponia.
-Taip, ji turi,-greitai už mane atsakė Louis. Visi keistai pažvelgė į Louis.
-Aš klausiau Delilah,-sužvairavo į jį ponia.
-Turiu,-šyptelėjau ir Louis mane dar arčiau prisitraukė.
-Aš pavydžiu jūsų vaikų santykių. Zack su Margaret kaip šuo su kate,-atsiduso ponia kreipdamasi į mamą.
-Nieko čia gero,-mama atsiduso.
-Kodėl ne? Pažiūrėk kaip Louis ją saugo,-ir vėl žvilgsniai į mus.
Netrukus tėvai kažkur išėjo palikdami mus vienus su svečiais.
Kol ponas ir ponia šnekėjosi tarpusavyje, prie manęs prisėdo Zack.
-Labas,-flirtuojančiai tarė. Sutikau jo tėvų žvilgsnius.
-Labas,-šyptelėjau.
-Gal gali tavo įbrolis palikti kus vienus?-jis paklausė piūrėdamas į Louis.
-Ne,-iškart pasakė Louis.
-Kas jam negerai? -suburbėjo Zack. Jo tėvai visdar keistai žiūrėjo į Louis.
-Atleisk bet aš turiu vaikiną,-tariau.
-Vaikinas ne siena, pastumsi. Argi ne?-jis mirktelėjo man.
-Ne,-vėl Louis atsakė už mane. Zack tėvai jau apkalbinėjo jį tarpusavyje.
-Gali tu atsikabint?-Zack piktai tarė Louis.
-Ne,-taip pat piktai atsakė.
-Tu ne jos tėtis kad prižiūrėtum,-burbtelėjo.
-Zack,-griežtai paliepiau.
-Aš žinau kad manęs nori,-jis sušnibždėjo pakankamai garsiai ir Louis sugniaužė kumščius.
-Atsiknisk, aš užimta,-griežtai tariau.
-Man vienodai,-jis pamerkė akį. Louis jau virė pykčiu.
-Dar žodis ir mano vaikinas manau tau nuraus kiaušus,-pakėliau antakius. Zack prunkštelėjo.
-Tikrai? Nematau jo,-jis nusijuokė apsidairęs ir apsikabino mane per liemenį.
Louis staigiai nuplėšė jį nuo manęs ir pakėlė į orą.
-Dar kartą palieti ją ir tu miręs,-Lou sušnypštė o Zack akyse matėsi pasimetimas. Zack tėvai net aiktelėjo.
-Ko tu man aiškini tu ne jos vaikinas,-Zack pašaipiai šyptelėjo kai jį nuleido.
-Jis mano vaikinas,-greit atsakiau ir visi sužiūro į mane kaip į beprotę.
-Kaip suprast?-pasimetė ponia Kolins.
Tuo momentu ir tėvai grįžo.
-Niekaip nesupraskit,-nusijuokė Dan sužvairuodamas į mus.
-Delilah, pažiūrėk koks fainas berniukas yra Zack,-mama pasiūlė.
-Mama tu ir vėl pradedi,-atsidusau.
-Aš niekada ir nebaigiau,-mama susiraukė.
-Einam Lou,-paėmiau Louis už rankos ir ėjom į viršų.
-Nedrįskit,-mama greit pasakė.
-Ate!-sušaukiau.

#Rose pov.#
Dieve kokia gėda! Juk čia geriausi verslo partneriai. Ką jie pagalvos...
-Kaip tai suprasti?-pakartojo ponia Kolins.
-Žinot paauglius, čia laikina,-dirbtinai nusijuokiau.
-Man tai nepanašu į laikinumą,-ponia Kolins papurtė galvą.
-Mes bandėm visaip padaryti tam galą bet niekaip,-Dan atsiduso.
-Jūs taip tik gadinat jūsų ir jų santykius,-ponas Kolins.
-Bet taip negalima,-susinervinau.
-Jie myli vienas kitą. Kodėl jūs tai norit pakeist?-ponia Kolins susiraukė.
-Vistiek jie greitai išsiskirs,-numojau ranka. Juk jiem koledžai. Skirtingose vietose. Ir aš žinau kuo viskas baigsis.

#Delilah pov.#
^Vestuvių diena^
Apsivilkau savo pamergės suknelę ir užsidėjau šiek tiek makiažo. Louis atrodė nepriekaištingai. Myliu marškinius ant jo. So sexy.
Visą rytą pravaikščiojau su mama po visokius salonus, kur ją dažė, puošė ir šiaip atliko visus vestuvėms reikalingus dalykus. Kai baigėm, mama atrodė tikrai gražiai. Jos ilga vestuvinė suknelė taip pat buvo puiki.

Ir štai mes bažnyčioj. Stovėjau įsikibusi į Louis parankę šalia kitų pamergių. Pusė čia esančių žmonių nepažinojau. Ką gi, bus proga.
Pasigirdo Meldenseno maršas ir mama priėjo prie Dan. Po visų litanijų kunigas paskelbė juos vyru ir žmona.
Po visų ceremonijų atėjo baliaus laikas. Nuėjome į didelę salę, kurioje buvo paruoštas maistas ir visa kita. Vaikščiojau šalia Louis kol jį nugvelbė kažkokia jo teta. Toliau ėjau viena, ieškodama pažįstamų. Staiga prie manęs priėjo maždaug mano amžiaus garbanota juodaplaukė.
-Sveika, aš Amber,-nusišypsojo.
-Delilah,-prisistačiau.
-Tu Louis įseserė tiesa?-linksmai paklausė ir aš linktelėjau.
-Louis tikra rakštis subinėj,-nusijuokė ir aš jai pritariau.
-Jis mielas,-nusišypsojau.
-Jūs gerai sutariat?-prisimerkė Amber.
-Jis mano vaikinas,-tariau o ji išsižiojo.
-Keista...Labai..-ji nutilo.-Bet pagaliau mano pusbrolis įsitaisė merginą,-vėl pasakė tuo pačiu linksmu tonu. Tai čia jo pusseserė. Aišku.
Toliau susitikau su savo keliomis tetomis, su kai kuo ir susipažinau.
Kai jau įgryso tas šurmulys, išėjau į lauką. Jau buvo naktis. Seniai žiūrėjau į žvaigždes.
-Labas,-mane išgąsdino balsas ir atsigręžusi išvydau...Zack.
-Labas,-pakartojau ir vėl apsigręžiau nes neturėjau noro su juo bendrauti.
-Kaip šventė?-paklausė.
-Puikiai,-dirbtinai šyptelėjau.
-O kur tavo vaikinas?-pabrėžė žodį vaikinas.
-Kalbasi su tetomis,-trūktelėjau pečiais.
-Ir nebijau jo palikti vieno? Dar kokią merginą nusikabins,-jis paklausė. Iš tiesų nemačiau panašaus amžiaus merginų neskaitant jo giminių.
-Pasitikiu juo,-tariau.
-Tavim dėta nepasitikėčiau,-jis papurtė galvą.
-Ir nepasitikėk. Man pochui,-pavarčiau akis.
-Kokia įžūli mergaitė,-Zack priartėjo prie manęs o aš atsitraukiau.
-Atsiknisk,-suburbėjau.
-Nagi, negi netrokšti manęs?-jis šelmiškai nusišypsojo.
-Trokštu,-šyptelėjau.
-Ir kur manęs trokšti? Lovoje?-jis prikando lūpą nužvelgdamas mano figūrą.
-Kapinėse,-tariau ir apsigręžiau nueit bet jis mane sustabdė pagriebdamas už rankos.
-Nemeluok pati sau,-tarė ir įsisiurbė į mano lūpas. Muisčiausi bet jis buvo stipresnis. Nuo jo lūpų jau pykino.Jis prispaudė mane prie sienos ir laikė mano rankas, todėl negalėjau priešintis.
-Di,-išgirdau silpną garselį ir Zack atsitraukė. Louis žiūrėjo su skausmu akyse.
-Tai ne tai apie ką galvoji,-greit susakiau atkabindama Zack ranką nuo savęs.
-Negalvojau kad tu tokia,-ištarė ir nuėjo.
-Louis!-norėjau bėgti paskui jį bet Zack vėl pagriebė už rankos.
-Atsikabink gaidy!!!-užrėkiau ir tvojau jam per galvą. Jis nugriuvo be sąmonės o aš bėgau vytis Louis.

Drama come back!