Can You Just Fuck Off? (Baigta)

1.30

-Lou, palauk!-bėgau paskui jį bet jis greit dingo man iš akiračio.
Susmukau ant žemės ir pravirkau. Ir kodėl viskas turi sugrūti tada, kada viskas būna tobula?
-Kas nutiko?-prie manęs priėjo Amber ir prisėdo šalia.
-Jis mane pabučiavo o Louis tai pamatė,-tyliai pasakiau.
-Kas tas jis?-ji klausinėjo.
-Zack,-sušnypščiau nosimi.
-Tas įmonių vadovų sūnus?-jis išplėtė akis ir aš linktelėjau.
-Ar tu norėjai to bučinio?-ji paglostė man nugarą.
-Ne. Aš myliu Lou,-liūdnai šyptelėjau.
-Tada Louis viską supras,-ji padrąsinamai šyptelėjo.
-Jis manęs nenorės klausyti,-atsidusau.
-O tu vistiek pasakyk. Žinau kad sugebėsi jį palaužt taip kaip turbūt sulaužei Zack nosį,-ji nusijuokė. Turbūt visi jau spėjo tą gaidį surasti.
-Ačiū Amber,-atsistojau.
-Nėra už ką pussesere,-ji išsišiepė. Taip, dabar ji mano netikra pusseserė. Vien per šią dieną aš galiu laikyti gera drauge.

Susistabdžiau taksi ir važiavau link namų. Taksistui turbūt keista pasirodė, aš su gražia suknele ir su nuvarvėjusiu tušu... Koks skirtumas.
Įėjau į namus tikėdamasi kad Louis parvažiavo. Ir aš neklydau. Radau jį savo kambaryje keliais užsidengusį veidą. Jis verkia?
-Lou,-tyliai pašaukiau ir jis pakėlė į mane raudonas akis. Taip, jis verkė. Aš irgi ne kažką atrodžiau.
-Ko reikia?-jis atsiduso.
-Atėjau pasigirt kaip Zack nosį sulaužiau,-nusijuokiau.
-Aha,-jis sumurmėjo.
-Aš rimtai, jis be sąmonės gulėjo,-prunkštelėjau.
-Už ką gi sumušei savo meilę?-pašaipiai tarė.
-Už tai kad lindo ne į savo teritoriją,-prisėdau šalia.
-Ir ką gi jis darė?-jis prisimerkė.
-Bučiavo mane,-šyptelėjau.
-Tikrai? Ir kieno ten teritorija?-Louis vis dar buvo susierzinęs.
-Tavo. Tik tavo. Ir jis norėjo tai pasisavint,-paaiškinau ir jis pažvelgė į mano akis.
-Ar tu to norėjai?-jis paklausė nenuleidęs akių.
-Ne,-papurčiau galvą.
-Tai kodėl neatstūmei jo?-supyko.
-Įdomu kaip, kai jis buvo prirėmęs mane prie sienos ir savo sudvisusį liežuvį sugrūdęs man į burną!-dabar ir aš užrėkiau,-Vos tik tu nubėgai, aš jam gerai vožtelėjau ir bėgau paskui tave.
-Ar nemeluoji?-jis šiek tiek šyptelėjo.
-Mes neturim paslapčių viens nuo kito,-tariau ir abu šyptelėjom.
-Myliu,-tarė ir apkabino.
-Myliu,-sušnibždėjau.
-Aš tau visada norėjau papasakoti apie savo praeitį bet bijodavau. Bijodavau kad mane paliksi,-staiga prabilo jis ir aš susiraukiau. Kas vyko jo praeityje?
-Papasakok?-patogiai įsitaisiau.
-Kai mano tėvai išsiskyrė, buvau sugniuždytas. Labai mylėjau mamą.
Tada daug gėriau kol radau geresnį sprendimą. Narkotikai,-aš aiktelėjau,-Įėjau į vieną gatvės gaują ir kartu platinau narkotikus. Žinoma ir pats vartojau. Ten susipažinau su Zayn, Niall ir Harry. Jie taip pat turėjo visokių panašių problemų. Su Zayn ir Niall labiausiai suartėjau. Jie man kaip broliai kurių neturėjau. Mes buvome žiaurūs narkomanai. Norėjome tai mest, išeit iš viso šito, bet nebežinojom kaip.
Tada sutikom Liam. Jis mus visus ištraukė iš gaujos ir viską užglaistė. Jam buvom visi labai dėkingi. Tada sudarėm sutartį neturėti merginų. Nes jos tik skaudina. Ir viskas buvo gerai, kol neatsiradai tu. Aš pirmas sulaužiau priesaiką. Dabar, mes tą sutartį panaikinom, tačiau prisiekėm daugiau nebevartoti narkotikų,-jis pasakojo o aš klausiausi ir tylėjau. Niekada nebūčiau pagalvojus, kad Louis ir kiti buvo narkomanai..
-Ar tu paliksi mane?-Louis paklausė žiūrėdamas į mano sutrikusią išraišką.
-Ką? Ne, tai juk praeitis. Juk dabar nebevartoji?-šyptelėjau.
-Nebevartoju, tačiau...Kai sulaužiau priesaiką, apie tai sužinojo gaujos bosas. Jis man prigrąsino, kad jei aš ir kiti negrįšime, jis pasiims tave. Kad tave apsaugočiau, apsimečiau kad draugauju su ta kažkokia tuščiapape. Bet kai mane palikai, supratau kad geriau grįžti nei tave prarasti. Mes visaip bandėm tai išspręst, tačiau jis per galingas. Dabar mes turime kartas nuo karto pervežt narkotikus,-jis atsiduso. Dabar dar labiau sutrikau. Jis viską darė dėl manęs?
-Viskas dėl manęs?-pasitikslinau.
-Dėl tavęs saule,-pabučiavo į lūpas.

Kitą dieną gavau sms nuo Skar, kad atvyktume į paplūdimį. Jis nebuvo toli, todėl nusprendėm su Louis nuvažiuot. Pasiėmiau savo bikini ir kitus reikalingus daiktus. Atsisėdau ant Lou motociklo ir apglėbiau jo liemenį.
Jis užvedė motociklą ir mes pajudėjome link paplūdimio.
-Jie atvažiavo!-pasigirdo Skar riksmas ir ji jau bėgo link manęs.
-Ei, ramiau,-tariau kai mes abi tėškėmės ant smėlio. Skar nusileido ant manęs. Jai minkščiau. Bet už tat ji dėjo veidą į smėlį.
Ji nusipurtė smėlį nuo veido, kas jai sekėsi ne kaip.
-Nekentsu,-kažką suburbėjo valydamasi liežuvį.
-Kas maudytis?-paklausė Keill ir dauguma nubėgo į ežerą. Aš likau sausumoje ir deginausi kartu su Lucy.
-Kur įstojai?-Lucy paklausė.
-Aš dar...Tiksliai, šiandien gi turėjo paštu atsakymai iš universitetų ateit,-prisiminiau.
-Aš tai Londone liksiu,-ji šyptelėjo.
-Aš labai tikiuosi su Louis išvažiuot į Niujorką,-nusišypsojau.
-Gaila kad mūsų visų keliai išsiskirs,-atsiduso ji.
-Susitiksim visi bent per šventes. Būtinai rengsim susitikimus tik gal rečiau,-liūdnai šyptelėjau. Kaip aš paliksiu savo chebrytę?
Pažvelgiau į draugus, kurie pliuškenosi vandenyje. Aplinkui ir daugiau žmonių maudėsi. Pastebėjau link mūsų su Lucy einantį kažkokį blondiną.
-Sveikos panelės,-jis nusišypsojo ir prisėdo šalia.
-Aš užimta,-iškart perspėjau ir jo žvilgsnis susikoncentravo į Lucy.
-Aš George,-nusišypsojo ir ištiesė ranką Lucy.
-Lucy,-ji jam šyptelėjo atgal.
-Koks gražus vardas,-jis paflirtavo. Nekenčiu tokių žmonių,-Gal norėtum kartu pasivaikščioti?
Lucy kiek pasimetė ir žvilgtelėjo į mane prašydama patarimo. Aš trūktelėjau pečiais taip parodydama kad tegu daro kaip nori. Ir jie nuėjo kažkur. Lucy pats laikas susirasti vaikiną.
Pažvelgiau į Louis kuris kalbėjo su kažkokia blondine išvirtusiais per bikini papais. Čia gi Stasė. Priėjau arčiau jų ir ji man išsišiepė.
-Vilką mini, vilkas čia,-tarė.
-Ir tas vilkas tau tuoj galvą nuplėš jei neatstosi nuo mano vaikino,-taip pat išsišiepiau.
-Ne su tavim kalbu kale,-ji papūtė lūpas ir prilietė Louis ranką.
-Kaip tu mane pavadinai?!-man užvirė pyktis.
-Kekšė siurbianti Louis gyvenimą ir pinigus,-ji prisitraukė arčiau Louis ir pridėjo ranką šalia jo tarpkojo. Nežinau kas man užėjo, bet nebevaldžiau ir pisau Stasei iš kumščio į snukį. Ji kažkur nuskrido, bet netrukus grįžo ir taip par norėjo man trenkti, bet aš sugavau jos ranką ir užlaužiau. Ji sucypė. Neveltui vaikystėje boksą lankiau.
Ji su kitos rankos dirbtiniais nagais pervarė man per ranką ir pasirodė kraujas. Aš sugriebiau ir kitą jos ranką ir parverčiau ant žemės. Ji dar muistėsi, bet gavusi dar kartą į snukį nurimo.
-Kas čia vyksta?-mano draugai pribėjo prie mūsų ir net aiktelėjo. Aš pasitraukiau.
-Ką tu padarei?-prie Stasės pribėgo Keill.
-Ji to nusipelnė,-suburbėjau ir mačiau kad ta kalė jau pradeda atgauti sąmonę.
-Deli,-į mane kreipėsi Louis.
-Lou,-apkabinau jį.
-Kodėl ją sumušei?-jis paklausė.
-Nes lindo į mano teritoriją,-tariau ir mano ranka kilo tuo pačiu keliu kaip pirma Stasės. Louis giliai įkvėpė oro.
-Tu vieną kartą atsiimsi už erzinimus,-jis man sušnibždėjo,o aš šiek tiek išraudau.
-Deli, tavo ranka,-parodė man Skar į ranką, iš kurios tekėjo kraujas.
-Čia tos kalės nagai,-tariau.
Ji atnešė binto ir apvyniojo man aplink riešą.

Kai grįžom namo, mano pirmas tikslas buvo nubėgti į virtuvę. Ir taip, ten radau du laiškus dėl priėmimo į koledžus. Vieną padaviau Louis.
Atplėšiau ir greit permečiau akimis tekstą.
-Mane priėmė į Niujorko koledžą,-išsišiepiau.
Louis toliau tyrinėjo savo laišką.
-Lou, o tu?-paklausiau.
-Aš liksiu Londone,-tarė ir rodos mano širdis sustojo.

Jubiliejinė 30 dalis! Ir ji jau priešpaskutinė.
Tačiau...dar turiu minčių dėl antro sezono!:)