Can You Just Fuck Off? (Baigta)

1.8

#Delilah pov.#
-Tai kas tarp jūsų vyksta?- Skar susikėlė kojas turkiška poza.
-Nieko,- tariau. Apie bučinį jai nereikia žinoti. Nes jis nieko nereiškia. Dar tikėjausi, kad Louis paprieštaraus dėl to, bet jis pritarė. Aš jam tik įseserė.
-Nenusišnekėk, aš ne akla. Apie ką ten kalbėjotės?- pakilnojo antakius.
-Jis klausė... Am... Kur padėjau jo motociklo raktelius,- melavau, o Skar pakėlė antakį.
-Kam tau jo motociklas, jei jau turi savo?- Skar. Šūdas, jinai sukta.
-Tai man vakar tik vakare parvežė, o dieną pasiskolinau Louis,- toliau melavau išsijuosusi, ir, rodos Skar patikėjo.

-Louis, Delilah, mes namie!- išgirdau Dan balsą iš apačios. Tiksliai, jie turėjo šiandien grįžti. Nulipau į apačią, nes planavau paklausti ar Skar gali nakvoti.
Mama atidarė šaldytuvą ir susiraukė.
-Delilah, nejaugi nebuvot parduotuvėj?- mama kreipėsi į mane vis dar susiraukus.
-Mes užsisakėm picą,- šyptelėjau o ji linktelėjo,- Mama, pas mane nakvos mano draugė. Neprieštarauji?-klausiau mamos, nors namas Dan. Labai logiška, bet jau baigiu priprasti, kad čia mano namai.
-Taip, žinoma,- šyptelėjo mama. Turbūt ji džiaugiasi, kad pagaliau susiradau normalių draugų, ne taip kaip Machesteryje. Nors ji nieko nežino.

Visą vakarą šiaip praplepėjom, pažiūrėjom dar pora filmų ir nuėjom miegot. Tiksliau Skar nuėjo, o man niekaip nepavyko užmigti. Tyliai, kad nepažadinčiau miegančios draugės, nutipenau į balkoną. Grynas oras ir žvaigždėtas dangus padeda užmigti. Atsisėdau balkone ir užverčiau galvą. Kadaise, kai buvau maža, naktį išsliūkindavau iš namų, atsiguldavau ant žolės ir stebėdavau dangų. Vis tikėdavausi pamatyti krentančią žvaigždę. Būčiau paprašius turbūt kad tėtis neišeitų, tačiau jis mus paliko, kai man buvo šešeri.
Nors dabar netikiu krentačiomis žvaigždėmis, tačiau įprotis naktį žiūrėti į dangų nedingo.
-Pss,- išgirdau. Apsidairiau, bet nieko nepamačiau. Turbūt pasigirdo.
-Pss,- vėl, tik šiek tiek garsiau.
-Kad ir kas tu, bet jei sysioji, tai tyliau,- sušnibždėjau pakankamai garsiai. Iš Louis balkono atsklido tylus juokas,- Louis, čia tu?
-Aš, ateik pas mane,- sušnibždėjo.
Ah, vis tiek neužmigsiu. Perkėliau kojas per turėklus ir atsargiai perlipau į Louis balkoną.
-Ką čia veiki?- paklausiau.
-Neužmiegu,- šyptelėjo,- O tu ką veiki?
-Tas pats,- prisėdau šalia jo. Jis apkabino mane per liemenį ir prisitraukė arčiau. Nesipriešinau, nes taip elgiasi ir draugai? Ar ne?
Gal visą pusvalandį prasėdėjau Louis glėbyje, ir abu stebėjome žvaigždes. Visada svajojau stebėti žvaigždes ne viena. Tačiau mama tuo metu miegodavo, o daugiau nebuvo kam.
-Manau jau reiktų eit miegoti,- galų gale pasakė Louis ir atsistojo. Aš taip pat,- Na tai... Labanakt,- tarė ir pažvelgiau į jo žydras akis, kurios dėl prieblandos buvo tamsios, tačiau taip pat gražios. Gražios? Na, nieks dėl to nesiginčytų.

-Kelkis, miegale!- pirmi žodžiai, kuriuos išgirdau ryte. Eilinį kartą mane prižadino Skar.
-Atsiknisk,- suburbėjau į pagalvę ir apsiverčiau ant kito šono.
-Sakau, kelkis!- užriko tiesiai į mano ausį. Rodės tuoj būgneliai prakiurs.
-Dėl dievo meilės, gerai,- pakėliau rankas lyg pasiduodama. Pasitryniau ausį.
-Kaip miegojai?- mandagiai paklausė.
-Puikiai,- sarkazmas,- Iki to laiko, kai mane prižadinai.
Skar išsišiepė pedoface.
Akys tiesiog merkėsi, šakės, kaip noriu miegot. Ką aš vakar veikiau? Ai, tiesa... Su Louis stebėjau žvaigždes. Net nepastebėjau, kaip išsišiepiau.
-Ko čia šypsais užsisvajojus,- iš minčių pažadino Skar.
-Amm... Fainą sapną sapnavau,-pamelavau. Nors iš tikro net neprisiminiau, ką sapnavau.
-Turbūt apie Louis,- išsišiepė.
-Apie tai, kaip tvoju iš keptuvės tau į snukį, ir tu atsijungi,- taip pat išsišiepiau. Skar tik pavartė akis.

-Ne, Skar, tikrai ten neisiu,- purčiau galvą, kai ji pasiūlė varyt į klubą.
-Prašau,- maldavo ji. Kaip prisimenu praeitą vakarėlį, tai nieko gero...
-Ne,- sunėriau rankas ant krūtinės.
-Nagi, ten bus visa mūsų šaika, padarysim linksmą vakarą.
-O kaip dėl mokyklos?- vienintelė priežastis, kurią galėjau prikišti.
-Ir įdomu, kas man sakė, kad jai ant mokyklos pochui...- vaidino susimąsčiusią.
-Nu gerai jau gerai,- pavarčiau akis.

-Skarlet!- klube pasigirdo Džefry balsas ir jis pribėgęs prie Skar, pakštelėjo jai į skruostą. Jie idealiai atrodo kartu, abu jaučia vienas kitam simpatiją, bet tai neigia. Žodžiu, kvailiai.
-Hey visiems!- pasisveikinau su savo šaika, ir jie atmojavo atgal.
-Delilah,- išgirdau pažįstamą balsą už savęs. Niall pakėlė mane ir apsuko ratu ore.
-Labas ir tau,- šyptelėjau Niall ir pastebėjau visą jo chebrą. Taip pat ir Louis, kuris tiesiog degino žvilgsniu Niall.
-Ateikit, prisijunkit,- pakviečiau, ir visi susėdom ratu viename iš klubo kambarių.
-Žaidžiam tiesą drąsą?- pasiūlė Sean, ir visi sutiko, tik Liam su Harry šiek tiek dvejojo.
Jason paėmė tuščią butelį ir pasuko. Atsisuko į Lucy.
-Tiesa drąsa?- paklausė.
-Pradžiai tiesa,- nusišypsojo Lucy.
-Ar jauti simpatiją kažkuriam iš čia esančių?
-Amm,- ji pasimetė,- Galbūt?- tas galbūt 100% reiškia taip. Ir nenustebčiau, jei tai būtų Jason...
-Tiesa drąsa?- Lucy paklausė Harry.
-Drąsa,- mirktelėjo.
-Hm..Suvaryk kurią nors iš klubo merginų,- pagalvojusi tarė, ir visi patraukė link šokių salės. Kol sprendėm kuri bus ta mergina, užsisakėm po kokteilį.
-Štai ta,- nusprendė Lucy rodydama į visai gražią brunetę, tik su daaaug špakliaus, kuri sėdėjo prie staliuko viena, laikydama jau tuščią taurę.
Harry priėjo prie merginos ir flirtuojančiai nusišypsojo. Negi pradės flirtuot?
-Sveika, matau jau išgėrei savo gėrimą, galbūt norėtum dar vienos?-šyptelėjo žiūrėdamas į tuščią taurę.
-Žinai, gal visai nieko būtų,-apsuko sruogą aplink pirštą.
Harry padėjo savo tuščią taurę ir nuėjo. Visi puolėm žvengt, kai ta pana sutrikusi susiraukė. O ko tu tikėjaisi, kale?

-Na, ką renkies?- Harry paklausė manęs, kai atsuko butelį į mane.
-Drąsą,- pasirinkau.
-Bučiuok Niall pusė minutės,- išsišiepė. Pažvelgiau į Louis, kuris sėdėjo sukandęs dantis. Priėjau prie Niall, ir jis apsikabino mano liemenį. Mūsų lūpos susipynė. Jausmas buvo visai geras, nors ne toks, kaip bučiuojant Louis. Šūdas, aš ir vėl apie jį galvoju.
Niall liežuvis atsirado mano burnoje, prašydamas įėjimo. Aš jį daviau.
-Viskas, užtenka, mums nereikia gyvo porno čia,- mūsų bučinį nutraukė susierzinęs Louis balsas. Nejau jis pavydi?
Aš išsukiau Skar, ir, kai ji pasirinko tiesą, liepiau prisipažinti, kad jai patinka Džefry. Po to Skar išsuko Louis.
-Drąsa,- iškart pasakė Louis.
-Bučiuok Delilah minutę,- ji man išsišiepė. Aš susiraukiau. Aš ją užmušiu. Louis šyptelėjo ir prisitraukė mane arčiau. Mūsų liežuviai pynėsi. Bučiuoti jį tikrai nuostabu. Kodėl taip nesijaučiu bučiuodama kitus vaikinus, pavyzdžiui Niall? Nes, kai bučiuoju Louis, mano skrandis susitraukia kaip šlapias skuduras.
-Minutė praėjo,- pranešė Skar, tačiau Louis nepaleido manęs,- Dieve, susiraskit kambarį,- ji užrėkė, ir galų gale Louis nustojo bučiavęs mane, bet iš glėbio nepaleido.
-Ir susirasim,- papūtė lūpas,- Eime, Delilah,- paėmė mane už rankos, o aš nė neįstengiau priešintis.