Can You Just Fuck Off? (Baigta)

1.2

Įėjus į matematikos kabinetą ir vėl pasitiko žvilgsniai. Šįkart jau kiti, nes čia kitas pogrupis. Nors buvo ir matytų veidų.
-Panele Delilah,- kreipėsi į mane mokytoja su ačkarikais. Aš priėjau arčiau. Rimtai? Panelė? Kaip dar pavadins?
-Panele, sėskis štai ten prie to vaikino,- parodė į tą patį rudaplaukį iš valgyklos.
-Ponia mokytoja,- cha, kaip ji man, taip ir aš jai,- o jei aš norėčiau sėstis prie tos merginos,- parodžiau į kažkokią tamsiaplaukę, šalia kurios buvo laisva vieta.
-Ne, panele, jūs kalbėsitės,- papurtė galvą.
-Aš jos net nepažįstu,- pažiūrėjau į ačkarikę dzaa žvilgsniu.
-Susipažinsit ir šnekėsitės, panele,-aiškino mokytoja, ir ji jau man įgriso.
-Nesusipažinsim, nes jūs ,ponia, man neleidžiate prie jos sėstis,- sunėriau rankas ant krūtinės ir vos tramdžiau juoką. Visų žvilgsniai buvo ties manimi ir mokytoja. Jie klausėsi mūsų ginčo ir kartkartėmis prunkštelėdavo.
-Nevadink manęs ponia!- supyko mokytoja. Aš kreivai nusišypsojau.
-Tai nevadink manęs panele,- ramiai tariau.
-Ahh... Gerai, sėskis prie tos merginos,- sutiko. Bet man per daug patiko ją nervinti.
-Kodėl aš turėčiau ten sėstis? O gal aš norėčiau sėstis šalia to vaikino?-parodžiau į tą rudaplaukį ir sukandau lūpą, kad nesijuokčiau.
Klasė jau lūžo juoku. O mokytoja kaip reikiant įtūžo. Jei čia būtų multikas, iš jos ausų imtų rūkti dūmai.
-Sėskis kur nori!- užrėkė. Aš nuėjau prie vaikino ir atsisėdau. Tikrai neturėjau noro klausytis jos pamokų. Išsitraukiau telefoną ir sumaigiau žinutę Skar, kuriai šiuo metu buvo fizika.
Deli* Ką tu, skarele?xx
Skar* Miegu. Žiauriai nuobodu. :| Tu?
Deli* Ai, mokytoją biškį sunervinau, tai dabar prie tlf sėdžiu.
Skar* Pavarai tu XD. Ant tavęs visi mokytojai užsisės.xx
Deli* Man px tie mokytojai.xx
Skar* Iki, po pamokos prie spintelių.xx mokytoja pamatė :(
Deli* Čiau, pupa.xx
Telefoną iš rankų pačiupo mokytoja ir pasidėjo ant savo stalo.
-Atgausi jį tik po pamokos,- ačkarikė. Ot ir ne! Tuoj aš jai parodysiu. Atsisukiau į rudaplaukį.
-Ji ant tavęs užsivarys,- rudaplaukis.
-Gal gali atsiknist?- suburbėjau.
-Aš Louis,- sušnibždėjo,- Bet tu tai pavarai. Dar niekas jai nebuvo pasipriešinęs.
-Aš Delilah,- tariau.
-Tą mes jau visi supratom,- žvilgtelėjo į mokytoją, ir aš sukikenau,- Bet užtat telefono nebeturi.
Man gimė idėja.
-Tuoj ji man jį gražins, ne kur dėsis,- kreivai šyptelėjau, o jis pakėlė antakį.- Gal gali duot savo telefoną?
Jis padavė dar nenuleidęs antakio. Pas mane žinutės tik suvibruoja, todėl suvedžiau savo numerį ir paspaudžiau skambinti.
'Nobody nobody, nobody can drag me down!' pasigirdo mano telefono melodija (nekreipkim dėmesio į tai, kad ją dainuoja 1D). Visi sužiūro į mokytoją, kuri susinervino, bet toliau tęsė pamoką. Kai kurie gale jau tūsino pagal šią dainą. O aš nenustojau skambinėti dar dešimt minučių iki kol mokytoją paėmė nervai ir ji, pastvėrusi telefoną, dideliais žingsniais prilėkė prie manęs.
-Imk ir nutildyk jį!- surėkė nervų apimtoji.
-Ačiū, mokytoja,- mandagiai tariau, o visi vėl laikė šypsenas.
Pagaliau ir skambutis. Atsistojau.
-Iki, dar susitiksim,- mirktelėjo ir nusišypsojo Louis savo akinama šypsena. Pala ką? Kokia dar akinama?
-Iki,- šyptelėjau atgal.