CasparLee: viršus ar apačia?
JoeSugg: ką
Caspar norėdamas pasilinksminti parašo vaikinui dar pats netikėdamas, kad tarp jų kažkas įvyks.
Pirmas ir antras sezonas
Už koverį dėkoju @PotatoOfficial ❤
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
"Žmonės žiūri." Joe sumurmėjo.
"Tegu žiūri." Sušnibždėjau pažiūrėdamas į jį.
Mes buvome ligoninės koridoriuje. Nepaprastoje ligoninėje, o alkoholikų, narkomanų klinikoje. Keli žmonės į mus keistai spoksojo ir man nebuvo keista. Šioje klinikoje įvairaus amžiaus žmonių, bet kažkodėl jie žiūrėjo į mus. Tikriausiai jie žiūrėjo dėl to, kad laikiau Joe ranką.
"Mums nereikėjo čia eiti." Joe pasakė ir ištraukė ranką iš mano delno.
Kiek nusivylęs atsidusau, bet stengiausi to neparodyti. Joe iš veido ir jo tono atrodo piktas. Vakar vakare man pavyko jį įkalbėti gydytis. Džiaugiausi dėl to, todėl dėl šito aš priverčiau jį pasijusti gerai. Manau suprantat, ką turiu omeny.
"Reikėjo, Joe. Tu man pažadėjai." Tyliai pasakiau.
Joe atsiduso ir atrėmė galvą į mano petį. Nužvelgiau čia visus esančius žmones. Man buvo gailą jų. Jie pragėrė visą savo gyvenimą, tapo priklausomi nuo narkotikų ir kitų kvaišalų.
"Joe Sugg, jūsų eilė." Iš kabineto išėjo moteris, kuri neatrodė maloni.
"Aš tavęs lauksiu čia." Tariau kai Joe atsistojo.
Joe Sugg
Visas drebėdamas įėjau į tą kabinetą. Man buvo šaltą, aš drebėjau ir aš norėjau kažko išgerti. Aš bijojau šito vyro sėdinčio prie stalo. Išvis, šitas kabinetas neatrodė toks jaukus kaip turėtų atrodyti.
"Prisėsk." Jis storu tonu paprašė ir aš atsisėdau.
Tegu viskas greičiau pasibaigia ir aš dingstu iš čia.
"Kiek dienų jau negėrei?" Jis paklausė.
Kiek matau jis iškarto eina prie reikalo.
"Keturias dienas." Tariau patryniau delnus į mėlynus džinsus.
"Aš netikrinsiu tavęs. Tiesiog pasakysiu, kad rytoj nuvažiuotum šituo adresu." Jis priešais mane padėjo lapelį su kažkokiu adresu.
"Ir kas ten bus? Dar viena klinika?"
"Panašiai, tačiau ten renkasie tokie kaip tu. Na žinai, susirenka grupelėmis ir panašiai." Jis pasakė ir aš palinksėjau. "Gali eiti."
Net nieko nesakiau, tik paėmiau tą lapelį ir atsistojęs išsinešdinau iš čia. Vos išėjau iš kabineto, Caspar atsistojo.
"Kas sakė?" Jis paklausė.
Padaviau jam tą lapelį ir dideliais žingsniais pajudėjau link išėjimo. Kai buvau lauke, aš atsirėmiau į pastato sieną ir pažiūrėjau į Caspar.
"Viskas gerai?" Caspar paklausė.
"Jo." Linktelėjau.
"Tau reikės nuvažiuoti šituo adresu?"
"Jo."
"Nori grįžti namo?"
"Jo."
Caspar tyliai nusijuokė ir paėmė mano ranką. "Grįžkim namo, angele."
Atsiprašau, kad neįkėliau vakar dalies.. tiesiog man dabar yra labai didelė problema.. Tai yeh
