Snapchat // Jaspar✔

169.

Joe Sugg..

Mes spoksojom vienas į kitą kažkiek laiko. Jis buvo velniškai pasikeitęs, jis tapo daug... gražesnis? Jeigu jis atėjo mane užmušti, tuomet turėčio jo atsiprašyti. Tačiau yra problema. Bijau kažką jam pasakyti. Nežinau kaip tai padaryti.

"Pagaliau tave pamačiau." Jis prabilo ir per mano kūną perėjo milijonas šiurpuliukų.

"Kodėl tu man grąsini?" Tyliai paklausiau.

"Ar pats Joe, kuris nieko nebijo, bijo manęs?" Jack pasityčiodamas paklausė. "Tu juk niekad nieko nebijojai."

"Iš tavęs visada visko galima tikėtis." Pasakiau jau šįkart drąsiau. "Jei jau atėjai manęs užmušti ar kažką kitą, tai greičiau visą tai daryk. Dramatiškų pokalbių man nereikia."

Jack nusijuokė. "Nepasikeitei. Na, gal šiek tiek." Jis nusijuokė. "Ištiesų aš nesu žemo lygio, todėl aš tavęs net nesiruošiu žudyti. Neturiu pagrindo."

"Oh tikrai? Maniau atėjai manęs nužudyti, nes prieš keturis metus prieš daug žmonių iš tavęs pasityčiojau. Oh ir iš tavo šeimos." Pasakiau ir sukryžiavau rankas ties krūtine.

Jack susiraukė ir sugniaužė kūmščius. "Na matai, aš atėjau visai ne dėl šito." Jis atsakė apsidairydamas mano kambaryje.

Stebėjau kaip jis lėtai nueina prie stalo ir paima mano ir Caspar nuotrauką. Jis spoksojo į ją kurį laiką ir spėju, jam tai nepatiko. Tik nesupratau kodėl.

"Tai.. kur tavo vaikinas?" Jis paklausė.

"Um.. išėjęs." Sumurmėjau pasikasydamas kaklą.

"Puiku." Jis nusišypsojo ir padėjo tą nuotrauką, kurią padarė Will, ant stalo.

"Klausyk Jack.. atsiprašau, kad prieš keturis metus iš tavęs pasityčiojau. Nereikėjo man šito daryti." Pasakiau pažiūrėdamas į jį.

Jack perkėlė akis nuo lango ant manęs ir šiek tiek suraukė antakius. "Tavo atsiprašymas yra bevertis, Joey." Jis pasakė. "Jis nieko nepakeis."

Joey. Joey. Joey. Tik jis mane šitaip vadindavo.

"Žinau, bet vistiek."

"Tuos žodžius girdėti iš savo geriausio draugo buvo skaudu, Joey. Tu man buvai kaip dar vienas brolis. Tačiau viena mano mažytė netyčinė klaida, privertė tave iš manęs pasityčioti prieš didelę minią žmonių. Tau nerūpėjo kaip aš jaučiausi. Tu man net nepaskambinai!" Jis sušuko ir jau mačiau jo akyse ašaras.

Kodėl jis visa tai sako, kai aš ir taip jaučiuosi kaltas?

"Aš atsiprašau." Sušnibždėjau, tačiau jis pradėjo garsiai juoktis.

"Atrodai sušiktai juokingai, Joe. Tu nemoki atsiprašinėti. Bet man nerūpi. Aš ne atsiprašymo atėjau."

Susiraukiau. "Ko tuomet?"

"Tavęs, Joey. Tavęs atėjau." Jis tarė artėdamas prie manęs.

Šūdas.

omg kas čia dabar bus?? ;oo