Snapchat // Jaspar✔

78.

Joe Sugg

Po kelių dienu

"Caspar!" Sušukau bėgdamas link jo. "Palauk!" Pasiekęs jį, užšokau ant jo, kas privertė Caspar vos nenukristi.

"Asile, aš vos nenukritau!" Caspar sušuko.

"Ups." Sukikenau ir pabučiavau jo skruostą.

Caspar pavartė akis ir atsiduso. "Kas ten?"

Pažiūrėjau į tiesiai, kur žiūrėjo Caspar. Ten stovėjo Will ir šalia jo tamsiaplaukė mergina. Gerai.

"Ten Will." Pasakiau labiau įsitaisydamas ant jo nugaros.

"Kokio velnio jam?" Caspar tyliai paklausė ir sustojo kaip priėjom prie jų.

Nušokau nuo Caspar nugaros ir pasitvarkiau plaukus.

"Labas." Pasisveikinau su Will.

"Labas." Tarė ir pažiūrėjo į Caspar. "Tai tu Caspar."

"O tu šiknius, kuris sudaužė Joe ir paliko jį parke." Caspar kalbėjo su pykčiu.

"Caspy, nusiramink." Suėmiau jo ranką ir jis iškarto nurimo.

"Atleisk. Oh čia mano mergina Arden." Jis parodė į tamsiaplaukę.

Mergina?

"Aš bisex." Will greitai pasakė tikriausiai pamatydamas mano reakcija.

"Tai nepasisekė su Joe, dabar bandysi laimę su merginom?" Caspar piktai paklausė.

"Būtent tą ir darau." Will atkirto ir susierzinęs.

Dieve brangus, Caspar tikriausiai nenusiramins kol nesudaužys Will, kai kadaise Will sudaužė mane.

*

Buvome namie ir aš bandžiau kažką gaminti. Išties, dabar yra mano eilė gaminti, tai Caspar šiuo metu išsidrėbęs guli ant sofos.

"Jau keletą dienų Alexa nerašo." Caspar sumurmėjo ir aš staigiai pakėliau galvą.

"Gal ji užsiėmusi?" Kiek susinervinęs paklausiau.

"Ji nors ir būna užsiėmusi, man parašo." Jis sumurmėjo kažką rašydamas telefone. "Reikia jai parašyti "

Jeigu ji prasitars, kad aš liepiau jai nerašyti, Caspar stipriai ant manęs supyks. Nuleidau galvą ir tęsiau makaronų maišimą.

"Ji mato mano žinutes, bet neatrašo!" Caspar piktai pasakė.

Nieko nesakiau, tik ištraukiau dvi lėkštes.

"Ji atrašė. Oh- kas per velnias?" Caspar prabilo.

Pakėliau galvą ir apsimečiau, kad nesu susinervinęs, "kas?"

"Kaip tu drįsai?" Jis paklausė pakeldamas akis nuo telefono.

"Drįsau, ką?" Paklausiau.

"Tu liepei jai neberašyti man! Kas tau blogai, Joe?!"

"Man nieko nėra blogo, nurimk." Ramiai kalbėjau kol Caspar piktu žvilgsniu žiūrėjo į mane.

"Nurimti? Tu liepei mano geriausiai draugei nustoti rašyti man!"

"Ji kišosi į mūsų santykius!" Dabar jau ir aš sušukau.

"Mūsų? Joe, mūsų niekada nebuvo. Buvo tik aš ir tu." Caspar ramiai tarė.

Kažkodėl mane tai skaudino. Žinojimas, kad Caspar nebuvo mano, o aš gyvenau svajonėse ir pavydo pasaulyje. Ir štai prie ko viskas privedė. Prie pykščių.

Kol grįžau iš savo minčių, supratau, kad Caspar buvo kambaryje.

"Caspar?" Prabilau įėjęs į kambarį.

Ant lovos buvo lagaminas, o jis be sustojimo krauna daiktus.

"Ką tu darai?" Paklausiau.

"Išeinu." Sumurmėjo.

"K-kodėl?" Sumikčiojau. "Caspar-"

"Negaliu būti su tokiu kaip tu, kuris draudžia mano draugams man rašyti. Tu nesveikas, Joe." Caspar kalbėjo kol dėjo drabužius į lagamina.

"Atleisk, to daugiau nebus." Jaučiau kaip mano gerklei susidaro tas kvailas gumulas per kurį sunku kalbėti.

Caspar tik papurtė galvą ir užsegė lagaminą. Jis jau ruošėsi eiti pro kambario duris, tačiau aš užstojau kelią.

"Caspar-"

"Traukis." Tai pasakęs jis pastūmė mane į šoną, o pats su lagaminu užlipo laiptais į viršų.

Su kvailom ašarom užbėgau laiptais į viršų ir stebėjau kaip Caspar aunasi batus.

"Caspar, neišeik." Drebančiu balsu tariau. "Tik ne vėl."

"Žinai, yra posakis. Susidėti su tuo pačiu žmogum tas pats kai lipti į skęstančia valtį." Jis pasakė perbraukdamas per savo plaukus. "Susitvarkyk su pavydo protrūkiais."

Tuomet jis dingo už durų.

Jis ir vėl mane paliko. Tik šįkart kaltas buvau aš.

THE END

KALM DAUN NES ANTRAS SEZONAS BUS OK

p.s JOE 2003 METŲ PIEŠINYS.
MENININKAS BLEMBA