Tai Ne Žaidimai (III)

3.39

UPSY DAISY . PRIEŠ PASKUTINĖ DALIS . GRASINIMAI JŪSŲ NEPRIVERS MANĘS PAKEISTI KAŽKO KAŽKAIP . BUČKIS , MYLIU IR EINU MIEGOT . <3

Mes visos įbėgome į ligoninę . Sustojau ties registratūros ir paklausiau kur yra Niall Horan . Mes pakilome į antrą aukštą ir apsižvalgiusios radome lentelė , kuri nurodė kur mums reikia eiti . Netrukus pamatėm Abby , kuri nervingai vaikščiojo koridoriumi . Ji pastebėjusi mus , pratrūko ir pradėjo verkti . Mes stipriai ją apkabinom .

-Jam viskas bus gerai , mažyte –glosčiau jos nugarą .

-Aš meldžiuosi , -ji sukūkčiojo –Nuo operacijos praėjo valanda , o dar nėra žinių .

-Tai normalu , -Lily .

Tas Welly aparatas ir vėl pradėjo pypsėti . Ji nusikeikė prieš stipriai užsimerkdama akis .

-Nesakyk , kad dar kažkas pašautas , -sušniurkštė nosimi Abby .

Supratau , kad Abby ir Noah yra supažindinti su visais tais keistais dalykais . Welly linktelėjo ir mes tapome dar labiau išsigandusios . Dar du pašauti ir nežinome kas tai iš jų .

-Man darosi bloga nuo viso šito , -papurtė galvą Abby –Aš bijau , kad mes pralaimėsim .

-Lily , atnešk jai vandens , -pažiūrėjau į Lily .

Ji linktelėjo ir greit patraukė valgyklos link . Atsisukau į Welly , o ji klausimai pažiūrėjo į mane .

-Ne , sušiktai ne . Aš prisidirbau jau ir taip atveždama jus čia , -ji sumosikavo rankomis .

-Welly , ten yra mano vyras . Tučtuojau važiuoji su manim arba duodi man suknistus mašinos raktelius , -sušnypščiau .

-Vaikui reikia bent vieno gyvo iš tėvų ! –ji tyliai sušuko .

-Vaikui reikia abiejų , todėl skubinkis kol dar kas nors nemirė , -griežtai pažiūrėjau į ją –Abby , viskas bus gerai . Pasistenk sulaikyti Lily , jei ji norės važiuoti ten .

Abby greit linktelėjo .

-Nekenčiu tavęs , -suzyzė Well .

Abby pakvietė mane prieš paliekant ją vieną ir nusekiau ją . Ji apsižvalgė ir iš rankinės ištraukė pistoletą . Aš greit jį įsikišau už kelnių ir toliau mes Well greitai pasišalinom iš ligoninės . Mes įsėdome į mašiną . Welly išsitraukė plančetinį kompiuterį . Ji kažką ten naršė ir netrukus pasimankštino pirštus , kartu ir galvą .

-Ką darai? –paklausiau .

-Ieškau kur jie , -ji sumurmėjo –Duokš telefoną .

Aš išsitraukiau greit telefoną ir įdaviau jai . Mačiau , kai ji surenka Louis numerį ir suplojus rankomis , kažką toliau maigė . Pažiūrėjau pro langą ir pastebėjau , jog danguje kaupėsi lietaus debesys .

-Radau . Važiuojam , -ji užvedė automobilį ir staigiais judesiais išvažiavo iš ligoninės stovėjimo aikštelės .

Pirma karta mane taip stipriai valdė adrenalinas . Galėjau bėgti pėsčiomis , galėjau visus išžudyti ir aprėkti kažką ne savo balsu . Netrukus dėl lietaus mano mąstymas pasitvirtino . Pylė lietus iš dangaus kaip iš kibiro .

Mes įvažiavome į mišką ir Welly sustojo miško pradžioje . Nesupratau ką ji daro , nes čia buvo vien miškas ir jokio pastato nematyti .

-Jie neturi išgirsti , kad mes čia . Lipam , -Welly užsimetė kapišoną ir tą pati padariau aš .

Mes išlipome iš mašinos ir džinsų išsitraukėm pistoletus . Sekiau Welly ir man neatrodė , kad ji žino kur mums reikia eiti .

-Tu esi įsitikinusi , jog mes būtent ten kur mums reikia? –paklausiau .