Prarasta [BAIGTA] ✔

16 dalis

-Po velnių, aš suknistai nenoriu būti nemirtinga!
Visi žiūrėjo į mane gerokai apstulbę. Pirmasis atsipeikėjo Tomas ir priėjęs prie manęs tarė:
-Visiškai tau pritariu. Tai prieštarauja viskam!
-Be to gyventi amžinai būtų nuobodu, - jau nusiraminusi ištariau ir aš. Jackas jau žiojosi kažką sakyti, bet Liam jį pertraukė:
-Tiesiog pagalvokite apie tai. Galbūt nemirtingumas yra išeitis iš viso šito skurdo... - ištarė jis ir nuėjo, o jam iš paskos ir Jackas. Mes su Tomus susižvalgėm.
-Jackas vistiek tai padarys, Liam seks jam iš paskos... jie kątik rado savo tikslą ir dabar jo sieks. Mes nieko nepakeisime, - pasakė Tomas. Atsidusau. Tomas visdar susimąstęs nuėjo, o aš atsiguliau ir toliau mąsčiau apie amžiną gyvenimą ir supratau, kad aš to tikrai nenoriu. Galbūt gyvenimas ateityje bus geresnis... o jeigu atvirkščiai? Su tomis mintimis ir užmigau.

Kai pabudau dar nebuvo išaušę. Atsistojau ir nuėjau prie vaikinų. Jie visi buvo labai tylūs, todėl nešnekėjau ir aš. Staiga horizonte pamačiau mūsų laivą ir labai apsidžiaugiau, kad nebereikės plaukioti su šita gelda.

Kai grįžome į savo didįjį laivą jau buvo šviesu. Buvau išsiilgusi savo kambario kuriame turėjau nemažai maisto, todėl pagaliau galėjau pavalgyti, kol vaikinai ardė karūną.
Pavalgiusi norėjau išeiti iš kambario, bet vos atidarius duris mane sulaikė stiprios rankos ir įstūmė atgal.
-Mums reikia pasikalbėti, - ištarė Liam.
-Apie ką? - apsimečiau nesuprantanti, kad jis šneka apie "amžinąjį gyvenimą".
-Pati žinai, neapsimetinėk.
-Huh... gi sakiau, kad nenoriu gyventi amžinai!
-Bet Amanda, pagalvok. Visą amžinybę kartu. Juk dabar galime nebesislapstyti. Galėsime kartu praleisti visą gyvenimą ir dar daugiau! - nusišypsojo jis.
-Na... manau, kad man reikia pagalvoti, - ištariau. Liam linktelėjo ir greitai pakštelėjęs man į lūpas pasišalino iš kambario, o aš atsisėdusi pradėjau mąstyti apie tai ką jis ką tik pasakė ir manau priėmiau sprendimą.
Giliai įkvėpusi išėjau iš kajutės ir nuėjau prie Jacko:
-Duok knygą, - pasakiau ir ištiesiau ranką.
-Aš jos neturiu, - labai užtikrintai tarė Jackas.
-Aha, o aš gimiau mėnulyje, dabar duok ją man! - atsakiau susinervinusi. Jis pažiūrėjo į mane pasimetęs, bet vistiek atidavė knygą. Pažvelgiau į Tomą kuris rodos ruošėsi šokti ant manęs ir iškabinto akis, jeigu ką nors padarysiu knygai. Atrodo Liam šnekėjo ir su juo. Tuo tarpu jis pats atrodė visiškai ramus.
-Nejaugi tu manai, kad tavo žodžiai mane paveikė? - paklausiau Liam.
-Aš nesu tikras, bet aš tikiuosi, - atsakė jis. Atsidusau:
-Deja... - visų akys įsmigo į mane, o aš tiesiog atsisėdau ir pradėjau vartyti tą knygą. Jie klausiamai pažiūrėjo į mane.
-Taip tavo žodžiai mane paveikė, - atsidusau pažiūrėjusi į Liam ir toliau varčiau knygą...

---------------------------------------------------
Hey! Noriu jums labai padėkoti už 2k read! Man tai reiškia labai daug! 💖 tai va, ką manot apie šią dalį?
2 nuomonės+7 vote = nauja dalis ^^