Prarasta [BAIGTA] ✔

12 dalis

Jack's P.O.V

Sunkiausia buvo patekti į rūmus, tačiau tai jau praeityje. Nerimavau, kad kažkas gali nutikti Amandai ar Liam. Juk vis dėlto jie dar jauni ir jiems tikrai per anksti būti pakartiems. Pažvelgiau į Tomą. Jis atrodė susimąstęs, tačiau tikriausiai pajutęs mano žvilgsnį jis atsisuko ir šyptelėjo.
Jau ilgokai ėjome siauru koridoriumi kai staiga prieš mus pasirodė nedidelės durys. Be jokio sargybinio šalia. Arba čia spąstai, arba jie rimtai mano, kad niekas nebandys pagrobti karūnos. Norėčiau tikėti antruoju variantu, tačiau įtariu, kad teisingas pirmasis. Atrodo Tomui buvo nė motais, kad galbūt žengiame mirčiai į rankas. Jis jau žadėjo žengti žingsnį link durų, tačiau aš pačiupau jo ranką:
-Palauk, manau čia spąstai, - ištariau. Atrodo, kad dabar Tomas susimąstė ir paėmė nuo žemės kažkokį akmenuką ir metė jį link durų. Staiga iš vienos sienos išsišovė strėlė ir pataikiusi tiesiai į akmenuką jį susmulkino į dulkes. Susižvalgėme su Tomu:
-Ką dabar darysim? - paklausė jis. Gūžtelėjau pečiais ir apsižvalgiau. Nusprendžiau patikrinti keletą dalykų. Pirmiausia paėmiau saują akmenukų ir juos visus paleidau vienu metu. Tomas klausiamai pažiūrėjo į mane:
-Tai dabar žaisim mėtydami akmenukus?
-Tiesiog stebėk, - atsakiau ir žiūrėjau kaip į kiekvieną almenuką išsišauna po strėlę. Po kelių akimirkų iš visų jų beliko dulkės. Tačiau man dar reikėjo patikrinti vieną dalyką. Paėmęs dar vieną akmenuką nusitaikiau ir mečiau jį į "lubas" esančias virš spąstų. Akmenukas atsimšęs į jas nukrito netoli durų. Palaukiau dar keliais minutes, tačiau akmenukas liko sveikas. Pergalingu žvilgsniu pažiūrėjau į Tomą:
-Mums reikia ten nusigauti per viršų!
-Aha, o kaip mes tai padarysime? - visą mano laimę ir pasididžiavimą savimi sugriovė Tomas.
-Ammm.... Na, kažkada mes gi laipiojome sienomis kaip vorai. Manai dabar nesugebėtume? - šyptelėjau prisiminęs senus laikus.
-Dabar mes nebe vaikai ir čia mes nerizikuojame tik nukristi ir susižeisti kelį. Čia mes rizkuojame gyvybe, Jack'ai, - šiek tiek susinervimęs ištarė Tomas.
-Na, nežinau kaip tau, bet man tai kaip tik bus motyvacija. - nusišypsojau jam ir įsibegėjęs pašokau ir įsikibau į lubas ir kojomis ir rankomis. Na ir patikėsite ar ne, bet praėjau. Tomas kitoje pusėje žiūrėjo išpūtęs akis.
-Na, atrodo senatvė tavęs nesugadino, - nusijuokė jis ir padarė tą patį. Arba mes labai kieti, arba šie spąstai niekam tikę.
Pasukau durų rankeną. Aišku, jos buvo užrakintos. Apsižvalgiau ir iš pradžių nieko nepastebėjau, bet staiga mano žvilgsnis užkliuvo už kažkokio daikto ant grindų. Pažiūrėjau atidžiau. Tai buvo raktas... na, ar bent kas likę iš jo. Jis buvo perlenktas per pusę ir tikrai netinkamas atrakinti tas duris. Pažvelgiau į Tomą:
-Ką darom? - paklausiau.
-Laužiam? - klausimu į klausimą atsakė jis. Aš tik linltelėjau ir pasitraukiau. Tomas žengė mažą žingsnelį atgal ir tada visu svoriu trenkėsi į duris ir kartu su jomis nuvirto jau kambario viduje. Jame buvo tai, ko visą gyvenimą norėjome - karūna. Ji blizgėjo, nes buvo išpuošta įvairiais brangakmeniais. Pribėgęs ją paėmiau ir paslėpiau. Kartu su Tomu grįžome prie durų tuo pačiu būdu kaip ir atėjome. Ten mūsų jau laukė Amamda ir Liam. Keista, nes visos šios misijos metu nemačiau nei vieno sargybinio. Žinau, kad vyksta karas, tačiau nejaugi prie brangiausio pasaulyje daikto neturėtų būti bent vieno sargybinio?
Iš apmąstymu mane pažadinio Liam balsas:
-Gavote ją?
Abu su Tomu linktelėjome, o Amamda su Liam nusišyosojo.
-Eime? - paklausiau.
Visi linktelėjo ir mes lyg niekur nieko išėjome iš rūmų prie kurių mūsų jau laukė keturi žirgai. Visi ant jų atsisėdome ir išjojome link uosto. Mūsų vis dar niekas nesivijo. Amanda visą laiką atrodė susimąsčiusi. Praleidau Liam joti priekyje, o pats prijojau prie dukros. Na, bent jau aš laikiau ją savo dukra.
-Ar viskas gerai? - paklausiau.
-Taip, aš tiesiog bijau, kad mūsų nepagautų, - šyptelėjo ji.
-Nesijaudink, mūsų nepagaus, - nusišypsojau ir jau žadėjau kažką sakyti, bet tuo metu kažkas iškrito iš po Amandos suknelės ir ji baisiai išsigando...
---------------------------------------------------
Štai ir 12 dalis! Pati jaučiu, kad biški nusivažiuoju, bet bandysiu kažką keist :> kokios nuomonės apie dalį?
Ačiū už daugiau nei tūkstantį read ir daugiau nei 170 vote! Myliu, LIL69 💖