XLVIII.

1.3K 137 4
                                    

Mijos pozicija:


- Ar tu žinai ką reiškia neapykanta? Ką reiškia gyventi daugybę šimtmečių ir jausti neapykantą visiems įskaitant ir save?- Dylanas paklausė man žvelgiant į jo rudas akis nors to ir nenorėjau.

- Šimtmečių?- susiraukiau akimirkai pamiršdama tai, jog jis nužudė mano geriausią draugę ir melavo man. Esu tikra, jog taip ir nebūčiau sužinojusi tiesos jeigu ne jo atvirumas dabar. Kaip jis galėjo pamiršti tai ir prisiminti tai tik sapnuose? Tai neįmanoma. 

Nors prieš mažiau nei mėnesį demonų egzistencija man taip atrodė kažkas neįmanomo.

- Tu tikrai kvaila jeigu tiki tuo, jog gyvenu tik keturiasdešimt metų, Mija. Jeigu pasakyčiau tau savo tikrąjį amžių..- jis nusijuokė priversdamas mane susiraukti. 

- Parvešk mane atgal.- tariau apsisukdama ir suimdama durelių rankeną ir trukteldama į save bei susiraukdama vos suvokiau, kad jos užrakintos. Papurčiau galvą atsidusdama ir užsimerkdama bei stengdamasi nusiraminti. Jis ir vėl sako dalykus, kurie tiesiog veda iš proto, ir man tai nepatinka. Nekenčiu to ir nežinau kiek ilgai dar ištversiu nepabaigusi viso to. Tačiau žinau, jog negaliu, nes jeigu tai padarysiu pati, tuomet jis liks toks koks yra dabar. Pabudusi taip pat būsiu išsijungusi ir tai reikš pragarą. Nes du išsijungę demonai jau per daug.

- Tu vis dar nepasakei man kokio velnio aš sapnuoju šią vietą.- jis tarė priversdamas atsisukti į jį. Nuleidau galvą ranka nusibraukdama plaukus nuo veido ir vėl užmerkdama akis.

- Tavo svirties nuleidimas tikriausiai privertė pamiršti tai, tačiau tai nepadės tau išsisukti nuo to kokį pragarą tu iškęsi kai aš mirsiu.- menkai nusijuokiau.- Čia mirė mano geriausia draugė. Jos laidotuvėse aš buvau prieš keletą dienų prieš atsikraustant pas Deividą. Ją partrenkė prieš dvi savaites ir aš nežinojau kas tai padarė iki dabar. Nes pasirodo, jog tai tu. Ir po to tu sukruštai melavai man tiek ilgai.- atsimerkiau pakeldama akis ir pažvelgdama į jį.- Parvešk mane atgal.

- Atrodo, jog nebuvau toks idiotas koks maniau, jog esu. Sugebėjau nužudyti kažką kas tau rūpi ir meluoti tau.- jis nusijuokė apsisukdamas ir nueidamas į gatvės vidurį.

- Ko tu nori iš manęs? Kokio velnio įtrauki mane į tai ir verti tai priminti? Kas po velnių blogai su tavimi?- atsidusau galiausiai pasiduodama. Neturėjau jėgų pykti ant jo taip pat negalėjau ilgiau kęsti viso šito. Nežinau ką atiduočiau už galimybę išjungti visą tai ką jaučiu ir vienintelis būdas tai padaryti yra mirtis.

Atrodo dabar suprantu kuo visus taip vilioja ši idėja. Nuleisti svirtį ir pamiršti visas galimas justi emocijas. Nežinau kaip ištverčiau tai būdama demone, nes visos mano emocijos būtų dvigubai stipresnės negu yra dabar. Tuo atveju tikriausiai ir priimčiau sprendimą išjungti viską. Nes net dabar nematau jokios išeities.

- Kas blogai su manimi? Su manimi viskas gerai, Mija. Problema tame, jog esu demonas ir tai yra tai ką aš darau. Mums patinka žlugdyti žmones ir ypač žudyti tuos, kurie nenori tapti demonais.- Dylanas ir vėl nusijuokė apsisukdamas ir pažvelgdamas į mane. Užsimerkiau papurtydama galvą ir atsiremdama į jo juodą mašiną.

- Aš noriu mirti ir tapti demone. Ar tai tave stabdo nuo mano nužudymo?- paklausiau pažvelgdama į jį ir susiraukdama vos pamačiau jo šypseną, kuri nė iš tolo nepriminė tos, kurią jis turėjo prieš pasikeisdamas. Pasiilgau jo kažkuria dalimi nors iš tiesų nekenčiu. Nekenčiu jo kaip tik įmanoma ir tikiuosi, jog pavirtus demone ir įsijungus po kažkiek laiko šis jausmas bus tik stipresnis. 

- Manęs tai nestabdo, nes aš trokštu tavo mirties.- jis tarė.

- Jausmas abipusis.- sumurmėjau nusukdama žvilgsnį nuo jo ir apsidairydama. Mašina stovėjo viduryje kelio, bet kadangi dabar buvo naktis niekas nevažiavo šia gatve. Vos už keleto namų stovėjo mano, kuriame nebuvau jau keletą dienų.

Pasiilgau savo motinos ir esu tikra, jog ji eina iš proto ir, jog man teks išklausyti jos kai grįšiu. Jeigu grįšiu. Nemanau, jog būdama išsijungusi galėčiau grįšti ten. Nemanau, jog apskritai turėčiau būti šiame mieste kol būsiu kalė be jokių emocijų, kaltės jausmo, sąžinės.

- Mane stabdo tik emocijos, kurias pradedu jausti ir kurias greitai pašalinsiu. Būtent tuomet aš nužudysiu tave, Mija.

《|》



ᵦₗₐ𝒸ₖ.Where stories live. Discover now