Mijos pozicija:
Uždariau spintelės dureles ir užsikabinau rankinę ant peties. Dar buvo likusios dešimt minučių iki pirmosios pamokos pradžios ir aš žinojau, kad turiu susirasti Šarlotę ir jos atsiprašyti, bet nedrįsau to padaryti.
Vietoj to tiesiog pasukau link dailės kabineto, tačiau sustojau nepasiekusi durų. Čia buvo ne tik dešimtokų klasė, kuriai priklausau ir aš, bet ir vienuoliktokai.
- Mus sujungė su jais, nes chemijos mokytoja susirgo.- išgirdusi blondinės balsą atsidusau apsisukdama. Šarlotė stovėjo už manęs rankose laikydama kelias knygas. Ji dėvėjo įprasta megztinį ir tamsius džinsus.
- Atsiprašau dėl to kas nutiko vakar.- tariau prikasdama lūpą.
- Viskas gerai. Tiesiog tikrai nesitikėjau, jog atsikirsi taip šiurkščiai.- ji susiraukė.
- Nežinau kodėl tai padariau. Tai tiesiog išsprūdo.- atsidusau. Niekada nemėgau teisintis ir šis kartas nebuvo kitoks. Nes niekada neturėjau tinkamų pasiteisinimų kurie būtų įtikinami.
- Gerai. Aš nepykstu ant tavęs.- ji menkai nusišypsojo.- Geriau eime į klasę.- Lotė sugriebė mano ranką tempdamasi mane į klasės vidų. Suolų viduje buvo dvigubai daugiau, nes vis dėlto čia bus dvi klasės.
Vis atsisėdome į vidurinį suolą vidurinėje eilėje pasidėjau rankinę ant kelių nenorėdama laikyti jos ant žemės, nes tikriausiai ji bus suspardyta vienuoliktokams vaikštant pirmyn ir atgal.
Galiausiai garsus skambutis nuskambėjo priversdamas visus sueiti į klasę ir užsiimti vietas. Mokytoja atsistojo prie savo stalo atsidusdama ir nužvelgdama visus.
- Kviesiu visus pagal pavardę ir jeigu kas nors neatsilieps pažymėsiu, jog jo nėra.- ji tarė išsitraukdama keletą lapų ir juos pasidėdama ant stalo bei pasiimdama rašiklį.
- Mia Avaret.- žinoma, aš visuomet pirmoji. Kiek nedrąsiai pakėliau dešinę ranką sulaukdama mokytojos dėmesio. Ji linktelėjo nuleisdama akis į lapą.
Po dar keleto pavardžių sekė Šarlotė. Ji pakėlė ranką parodydama, jog yra ir taip pat sulaukė mokytojos dėmesio.
Nesiklausiau į kitų pavardes iki išgirdau vieną, kuri pritraukė mane.
- Dylanas O'Brienas.- ji tarė. Apsižvalgiau pastebėdama aukštai iškeltą juodaplaukio ranką. Mokytoja nuleido akis, pasižymėdama.- Deividas Valeris.- ji pakėlė akis. Šalia tamsiaplaukio sėdintis vaikinas pakėlė ranką.- Gerai.-mokytoja atsistojo padėdama rašiklį.- Šiandien pamoka bus laisvo stiliaus pamoka. Tai reiškia, jog galite daryti ką norite išskyrus tuos, kurie turi chemijos atsiskaitymus.- jos žvilgsnis nukrypo į klasės galą.
Išsitraukiau telefoną atidarydama internetą ir ketindama pranaršyti ten visą likusį pamokos laiką.
- Turime keturis vienuoliktokus, kurie vakar pabėgo iš chemijos, tad atsiskaitys dabar.- mokytoja pasiėmė lapus.- Išgirdę savo pavardę prieikite ir pasiimkite užduotis.- ji tarė.- Valeris.- brunetas atsistojo ir spardydamas visų kuprines nuėjo į klasės priekį pasiimdamas lapą iš jos. Džiaugiausi, jog rankinę pasidėjau ant kelių.
Vietoj to, jog nueitų į savo vietą Deividas priėjo prie Šarlotės pasilenkdamas bei nusišypsodamas ir tokiu būdu parodydamas savo baltus dantis.
- Mano draugas norėtų čia atsisėsti, tad galbūt galėtum atsisėsti su manimi?- jis paklausė nustatydamas tikriausiai patį maloniausią balsą kokį tik gali.
- Žnoma.- Lotė patrūkčiojo pečiais pasiimdama kuprinę ir atsistodama. Apsimečiau to nepastebinti laikydama žvilgsnį įsmeigtą į telefono ekraną.
- Dylanas O'Brienas,- mokytoja tarė akivaizdžiai ignoruodama vykstančius persėdimus. Neapsisukau net ir norėdama pamatyti tamsiaplaukį pakylantį iš savo vietos.
Pagriebęs lapą iš mokytojos rankų jis priėjo prie mano suolo atsisėsdamas ir kuprinę numesdamas po suolu prie kojų. Nemaniau, jog Deividas kalba apie būtent šį draugą.
- Labas.- jis tarė man, nusiimdamas akinius nuo saulės ir padėdamas juos ant stalo.
- Sveikas.- tariau jausdama balsą kiek drebant vos trumpam sutikau jo akis.
- Šiandien po pamokų ateik į stovėjimo aikštelę. Nuvešiu tave ten.- jis nuleido akis į lapą iš džinsų kišenės išsitraukdamas rašiklį. Kokio velnio jį ten nešiotis?- Taip paprasčiau.
- Ką?- susiraukiau. Kaip jis galėjo atsakyti į klausimą, kurio neuždaviau?
- Tavo žvilgsnis. Pastebėjau kaip menkai susiraukei, kai ištraukiau rašiklį iš kišenės. Man patogiau jį laikyti arti.- jis kilstelėjo lūpų kamputį ir vėl akis nuleisdamas į lapą bei kampe užrašydamas savo vardą ir pavardę.
Jo elgesys buvo keistas. Ir bauginantis.
《|》
