Mijos pozicija:
- Gerai.- tariau suspausdama lūpas kartu. Vis dar jaučiausi sutrikusi po to kai Dylanas pasakė, jog rūpiu jam ir, jog tai girdėjo Deividas, kuris visą laiką sėdėdamas čia tiesiog tylėjo.
- Nesijauti alkana?- pažvelgiau į brunetą vos išgirdusi jo balsą po ilgos tylos.
- Truputį.- sumurmėjau nesuprasdama kodėl jis to klausė. Tačiau žinojau, kad tai tikrai nebuvo šiaip klausimas. Deividas nebesidomi manimi jokiomis prasmėmis po to vakaro prie laužo. Jis būtų tiesiog palikęs mane ten, jog nuvežtų Šarlotę, bet aš neketinu prisiminti to. Ne dabar, kai jos nebėra ir aš privalau išpešti iš jų dviejų tiesą.
- Taip ir maniau. Tai prasideda. Tiksliau jau prasidėjo.- jis rankomis pasirėmė į stalą atsitraukdamas su kėde nuo jo ir atsistodamas.
- Tai nereiškia nieko.- tamsiaplaukis atšovė ne pačiu maloniausiu balso tonu taip pat atsistodamas.- Eime.- jis tarė pažvelgdamas į mane. Susiraukusi atsitraukiau su kėde nuo stalo ir atsistojau pasiimdama rankinę bei užsikabindama ją ant peties. Vietoj to, jog suimtų mano plaštaką Dylanas suėmė mano riešą ir pradėjo temptis link valgyklos bufeto.
- Ką tu darai?- paklausiau susiraukdama, tačiau vis tiek nepatraukdama savo rankos ir eidama paskui jį.
- Tiesiog patikrinsime kai ką.- jis paleido mano riešą nueidamas prie pardavėjos ir ištiesdamas jai kelias monetas. Ji paėmė jas paimdama maišelį ir į jį įdėdama bandelę su šokoladu. Susikryžiavau rankas ant krūtinės jam atsisukus ir pradėjus eiti atgal prie manęs. Vos jis sustojo ištiesdamas bandelę garsus skambutis nuskambėjo per valgyklą priversdamas mane apsižvalgyti ir pamatyti kaip daugelis pakyla nuo kėdžių ir susirenka daiktus.- Skanaus.- Dylanas privertė mane paimti bandelę į rankas.
- Tu tikrai versi mane tai valgyti?- nemėgau mūsų mokyklos maisto. Jis nebuvo skanus ir net nežinojau iš kokio mėšlo viskas daroma.
- Mija.- jo balso tonas privertė mano odą pašiurpti ir išpūsti šaltų dūmų kamuolį. Vis dar jaučiau šaltį visame savo kūne, bet jis neprivertė manęs pasijusti kitaip. Pavarčiusi akis, kurios tikėjausi kažkokiu būdu nepasidarys juodos, nes nežinau ar man pavyks tai sutvarkyti kaip praeitą kartą.
Atvyniojusi maišelį atsikandau bandelės pakeldama akis į jį.
- Tai tiesiog paprasta ban-,- nutilau vos pajutusi visą skrandžio turinį sukylanti gerkle. Pridėjau ranką prie burnos pradėdama greitu žingsniu eiti iš valgyklos. Išėjusi iš jos nuėjau prie tuoletų įeidama į merginų. Jis buvo tuščias, nes pamoka jau buvo prasidėjusi. Išmečiau bandelę į šiukšlių dėžę pasilenkdama prie klozeto ir išspjaudama nesukramtytą turinį. Jis buvo šlykštaus skonio. Atsitiesusi nuėjau prie kriauklės paleisdama vandenį ir jo prisisemdama į suglaustus delnus. Išgėriau jį prasiskalaudama burną ir išspjaudama.
- Kaip jautiesi?- išgirdusi vaikino balsą apsisukau pamatydama kaip Dylanas uždaro duris po savęs. Tai jau antrasis kartas, kai mes užsidarome tuoleto patalpoje. Ir dar dviese.
- Visada žinojau, kad mokyklos maistas šlykštaus skonio.- sumurmėjau. Stebėjau kaip vaikinas man ištiesia buteliuką, kurį nenoriai paėmiau pavartydama rankose.- Kas tai?- paklausiau susiraukdama. Net neįsivaizdavau kas buvo viduje ir nebuvau tikra ar noriu tai sužinoti.
- Tiesiog atsigerk. Tu nebesijausi alkana.- jis tarė, tad atsidusau. Atsukau buteliuką rankoje suspausdama dangtelį ir prikišdama buteliuką prie nosies. Pauosčiau susiraukdama vos pajutau saldų kvapą. Pasiryžusi tai padaryti pridėjau jį prie lūpų užsiversdama ir truputį atsigerdama. Atitraukusi jį nurijau skystį. Burnoje jutau saldų su keistu skoniu susimaišiusį skonį. Tai buvo malonus skonis ir aš niekada nebuvau ragavusi jo, tad nežinau kas tai buvo.
- Kas tai?- paklausiau užsukdama buteliuką ir jį ištiesdama link vaikino pusės.
- Kraujas.- jaučiau kaip paleidžiu buteliuką jam nespėjus paimti jo. Jis nukrito ant grindų nesukeldamas beveik jokio garso. Jaučiau kaip veidas išbąlą dėl jo vieno ištarto žodžio.
《|》
